Straipsniai

Vaikai - ne salamandros

Friday 20 January 2017 - 11:00:00
vaikas_.jpg

Ištrauka iš Jens Bjørneboe knygos „Jūnas“

Vaikai nėra idiotai.

Bet iki balso kaitos jie dar nepradeda mąstyti ir jausti logiškai. Tik pamažu juose gimsta įprastas pilietinis mąstymas. Tik gimnazijoje, septynioliktaisiais-aštuonioliktaisiais gyvenimo metais, protas suvaidina svarbų vaidmenį. O iki tol jie mąsto kitaip, visai kitais organais nei suaugusieji, - krūtine ir pilvu, pėdomis ir pirštais. Bet tai nereiškia, kad jie galvoja neteisingai.

Vaikai nėra salamandros. Ir auklėjimo tikslas turėtų būti neleisti jiems tokiais tapti. Bet kaip tai padaryti šiais laikais, kai tiek salamandrų jaučia nenumaldomą potraukį tapti mokytojais?


Be to, tos plonos, šaltinius kritikuojančios knygos yra klaidingos grynai dėl savo didaktikos ir mnemonikos. Kas gali įsiminti bent puslapį, kuriame nėra nieko kita, kaip tik faktų sąrašas? Tuo tarpu gerą anekdotą apie Cezarį iš karto įsiminsi visam gyvenimui. Tuo pačiu ten galima įkišti ir kelias datas.
Salamandrų vadovėlį gali perskaityti dvidešimt kartų, bet atminty neišliks nė puslapio. O vaikams tai dar sunkiau, nes jie :nesidomi žmogaus biografija. Tai jų nejaudina.

Šie išgyvenimai brandina vaikuose neapykantą kultūrai. Sauso tipo mokyklose, besiremiančiose tik protu, auginami ateities nacistai (sugrįžtančio bumerango dėsnis!). Nesirūpindami žmogiškais vaikų jausmais, mes puoselėjame juose žvėriškumą.
Vadovėlių kalba yra didžiausias nesusipratimas, ji diskutuotina tik tarp kalbą studijavusių asmenų arba pateikiant konkrečius pavyzdžius. Nė vienas, jų nepaskaitęs, negalėtų patikėti, kad tai įmanoma. Iš salamandrų dvasios išsikristalizavo sava kalba.

Pasakoti istoriją yra menas. Netgi labai didelis menas.

Istorija turi perteikti žmonių tragediją kiek galima labiau vaikus jaudinama vaizdine kalba. Istorija pasakoja apie mus pačius! Todėl reikia kuo daugiau vietos skirti mitiniams pasakojimams apie didžiąsias ir gerąsias asmenybes. Būtina įrodyti, kad jie įstengė bent šiek tiek pakeisti pasaulį. Tai teikia vaikams drąsos bei gyvenimo jėgos. Nes kiekvienas turi savo vietą pasaulio istorijoje. Kiekvienas turi savo gyvenimą. O stipriausieji ir gabiausieji dar ir atsakingi už kitų gyvenimą. Istorija jiems turi įrodyti, kad verta keisti pasaulį.
 

Žodžio salamandra reikšmė

salamándra [gr.]: 1. vid. amžių prietaruose ir magijoje – dvasia, gyvenanti ugnyje; ugnies stichijos įasmeninimas; 2. uodegotasis varliagyvis Salamandra; gyvena Eurazijoje, Š. Amerikoje, Š. Afrikoje. 

Knygos veikėjas salamandromis vadino tuos, kurie laikosi nežmogiškų, biurokratinių taisyklių - sistema, kurioje klesti  mizantropiška dvasia, bukumas, trumparegiškumas




0 Comments