Bananai

Kilmė ir paplitimas

Manoma, kad pirmiausia bananus pradėta auginti Malaizijoje maždaug prieš 4 000 metų. Spėjama, kad būtent iš šios šalies juos atsivežė filipiniečiai ir indai. Apie 327 m. pr. Kr. Aleksandras Makedonietis išsirengė Į žygį. Pasiekęs Indiją, karžygys sužinojo apie nematytus skanius vaisius, kuriuos valgo vietos gyventojai. Bėgant laikui arabų prekybininkai bananus atvežė Į Afriką. XV a. portugalai juos perplukdė į Amerikos žemynus, kur šiuo metu jie daugiausia ir auginami. Tačiau JAV vaisiai pasiekė tik XIX a. Iš pradžių jais prekiauta tik pakrančių miesteliuose, nes

transportuoti dideliais atstumais nepažeidžiant vaisių kokybės buvo neįmanoma. XX a. tobulėjant technologijoms bananai tapo prieinami daugumai. Dabar šie vaisiai auginami Brazilijoje, Kosta Rikoje, Meksikoje ir Ekvadore, iš kur transportuojami po visą pasaulį.

Nauda sveikatai

Bananai - vienas geriausių kalio šaltinių. Sis mikroelementas normalizuoja kraujospūdį ir gerina širdies veiklą. Kasdien suvalgant po bananą, mažėja rizika susirgti ateroskleroze.

Seniai pripažinta šių vaisių savybė mažinti skrandžio opos riziką. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad bananai aktyvina ląstelių, dengiančių skrandžio gleivinę,

veiklą. Pastarosios saugo gleivinę nuo rūgščių poveikio. Be to, šie vaisiai šalina iš organizmo bakterijas, sukeliančias skausmingas opas, taip pat teigiamai veikia virškinimą. Negana to, išsiskiria aukštu triptofano kiekiu. Tai medžiaga, kuri organizme virsta serotoninu - geros nuotaikos hormonu. Todėl tie žmonės, kurie dažnai valgo bananus, būna linksmi ir neserga depresija.

Sportuojantys arba aktyviai gyvenantys asmenys taip pat turėtų į mitybą įtraukti bananus. Jie saugo nuo mėšlungio, neutralizuoja kalcio praradimą ir stiprina kaulus. Be to, prieš treniruotes patariama suvalgyti 2 bananus - jie suteiks energijos ir normalizuos cukraus kiekį kraujyje.