Citrinvytis

KAS TAS KININIS CITRINVYTIS?

Vaistažolėmis, natūraliais gamtos produktais, ar jie būtų skirti maistui, ar gydymui, žmonės domisi nuo seno. Siuo metu kolektyviniuose soduose, sodybose neretai auginame kininį cttrlnvytį, atvežtą Iš Tolimųjų Rytų - Sachalino, Primorės, Chabarovsko kraštų. Tai vijoklinis krūmas, išaugantis iki 10 m Ilgio. Jo žiedai balti, uogos - tamsiai raudonos arba geltonos spalvos, kvepiančios citrina. Krūmas gana dekoratyvus.

citrinvytis

Taigi trumpai apie šį augalą: jo visose dalyse — šakniastiebiuose, stiebuose, žievėje, lapuose, vaisiuose ir sėklose yra nemažai organinių rūgščių, tonizuojančiai veikiančių pollfenolų (šizandrino ir kt.), cukrų, eterinio aliejaus, vitaminų C, P, E ir kitų medžiagų. Nuo se no Rytų tautos citrinvytį vartojo darbingumui ir ištvermei padidinti. Cltrinvytls buvo aprašytas I Kinijos fannakopėjoje jau apie 250 metų pr. m. e. ir pavadintas vaisiumi, turinčiu 5 skonius - kartumą, sūrumą, rūgštumą, saldumą, aitrumą.

Mūsų dienomis savo tėvynėje jis vartojamas įvairiems tikslams. Jo stiebelių ir lapų arbata malonaus kvapo, veikia tonizuojančiai, gerai malšina troškulį. Lapais, šakelėmis minta miško žvėrys, jie vartojami ir pašarui.

Šviežios prinokusios uogos beveik nevartojamos dėl ne itin malonaus skonio, savotiško kvapo, tačiau iš džiovintų uogų galima virti kisielius, sirupus, arbatą, netgi uogienę, paruošti nealkoholinius gėrimus. Maistui galima vartoti sultis. Šie produktai atstato organizmo jėgas, energiją. Jais retkarčiais galima paįvairinti savo maistą.

Oficialioje medicinoje vartojamos sėklos ir jų preparatai. Tačiau bet koks savarankiškas gydymasis jomis, nepasitarus su gydytoju ir jam nekontroliuojant, nerekomenduojamas: pačiam sunku nustatyti ir savo negalavimų priežastis, ir gydymą. Vietoje laukiamo pagerėjimo galime sau pakenkti. Ir dar: iš viduramžių, o gal dar nuo seniau, yra atkeliavusi įdomi mintis, kad patiems geriau gydytis savo aplinkos augalais, o ne svetimšaliais, kadangi pirmieji mums yra artimesni.

Kraujo spaudimui mažinti yra daug vaistų, galima vartoti ir kai kurias vaistažoles, tačiau dėl to visuomet reikia pasitarti su gydytoju.

Aldona PESECKIENE Lietuvos Mokslų Akademijos Botanikos instituto mokslinė bendradarbė, biologijos mokslų kandidatė