Bulvės

Antroji duona - bulvės

Bulvės dažnai garuoja ant mūsų stalo. Iš šių daržovių gaminama daugybė patiekalų, jos valgomos ryte, per pietus ir vakare. Bulvėmis maitinasi milijonai žmonių, todėl jos teisėtai yra vadinamos antrąja žmonijos duona.

Sunkus kelias į virtuvę

BulvesBulvių tėvynė - Pietų Amerika. Čia senovės indėnai dar prieš kelis tūkstančius metų pradėjo vartoti laukines bulves, po to jas ėmė kultivuoti.

Už pirmąjį rašytinį bulvių paminėjimą žmonija turi būti dėkinga Pedrui Sjesos de Leonui - ispanų kareiviui, vienos iš karinių ekspedicijų Pietų Amerikoje dalyviui, kuris 1538 m. savo dienoraštyje aprašė Europoje nežinomą augalą ir nurodė jo vietinį pavadinimą - „papa" arba „papas".Tačiau europiečiai bulves pamatė ir jų paragavo gerokai vėliau. Manoma, kad tai įvyko 1565-aisiais, kai ispanų laivai atgabeno į Europą pirmąsias bulves, vadinamas „žemės riešutais".

Bulvės Europoje tapo populiarios ne iškart, jos turėjo įveikti ilgą nepripažinimo kelią. Iš pradžių bulvės visur buvo laikomos augalu, netinkamu maistui. Apie jas buvo galima išgirsti nebūtų dalykų. Buvo metas, kai gydytojai skelbė bulves esant raupsų nešiotojomis ir proto drumstėjomis.

Prancūzijoje dar XVIII a. pabaigoje plaukus buvo priimta puošti bulvių žiedais, iš jų buvo daromos puokštės. Vokietijoje bulvės buvo sodinamos klombose priešais rūmus.

Neauginsi bulvių - būsi nubaustas

XVIII a. jau pradėtos pripažinti naudingosios bulvių savybės. Tačiau valstiečiai kaip ir anksčiau kategoriškai atsisakydavo sodinti bulves. Vienų šalių valdžia tokį nenorą ir užsispyrimą stengėsi įveikti jėga, kitų - papirkimu.

Pavyzdžiui, Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I išleido specialų įsakymą - nukirsti nosis ir ausis tiems, kas atsisakys sodinti bulves. Anglų valstiečiams, kurie augino bulves, buvo žadama įteikti aukso medalius.

O Prancūzijoje vienas gudruolis verslininkas išsiuntinėjo visiems tiekėjams ir kitiems pavaldiems asmenims bulvių sodinimui, griežtai uždraudęs jų duoti valstiečiams. Tačiau slapta buvo pranešta: jeigu valstiečiai, apimti pavydo, pradėtų vogti bulves veisimui, visi turi apsimesti, kad to nepastebėjo. Ši apgaulė davė vaisių - per kelerius metus didelė Prancūzijos dalis buvo apsodinta bulvėmis.

Kuo naudingos šviežios bulvės?

Jau seniai kasdieniu patiekalu tapusios bulvės, iš tiesų ne tokios paprastos, kaip galbūt atrodo. Pirma, bulvių sudėtyje yra krakmolo, vieno iš svarbiausių angliavandenių, suteikiančių organizmui energijos.

Antra, bulvės turtingos vitamino C. Norint gauti jo paros normą, pakanka suvalgyti vos 200 g su lupenomis virtų bulvių. Tiesa, penktadalis vitamino C prarandama bulves lupant, žymiai jo sumažėja netinkamai verdant ar kepant, taip pat šis vitaminas greitai suyra šaltame vandenyje. Niekuomet nevirkite bulvių skardiniuose ar variniuose induose, nes taip pat žymiai sumažės vitamino C.

Bulvės taip pat turi vitamino E bei karoteno, kuris žmogaus organizme virsta vitaminu A. Kuo bulvių minkštimas geltonesnis, tuo jame daugiau karoteno. Bulvių sudėtyje taip pat yra kalio, kalcio, fosforo druskų, organinių rūgščių. d

Beje, apie bulvių skutimą. Dažniausiai jis patikimas  mažiausiai patyrusiems virėjukams. O čia kaip tik praverstų meistro ranka: pačios vertingiausios bulvių medžiagos - kaip, beje, ir obuolių - yra žievėje ir maždaug milimetro storio sluoksnyje po žieve. Dėl šios priežasties bulves geriausia būtų virti ar kepti su lupenomis. Tačiau dietologai pataria su lupenomis gaminti tik jaunas, šviežias bulvytes: po lapkričio derlius jau laikomas senu.

Ne tik pasotina, bet ir gydo

Šiuolaikinė medicina jau seniai pripažįsta gydomąsias bulvių savybes.

  • Bulvėse yra medžiagų, kurios reguliuoja riebalų ir cholesterolio kiekį žmogaus organizme: cholino, metionino, gliutamini-nės ir asparaginės rūgščių. Šios medžiagos padeda sumažinti bendrą cholesterolio kiekį kepenyse ir skatina naudingų žarnyno bakterijų gamybą.
  • Patinimus pašalinsite, jei 3 kartus per dieną prie jų pridėsite šviežių tarkuotų bulvių košelės.
  • Sergant gastritu ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalinėmis (jei rūgštingumas mažas), rekomenduojama 2-3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį gerti po pusę stiklinės šviežių žalių bulvių sulčių.
  • Liaudies medicina siūlo gerti bulvių sulčių esant aukštam kraujospūdžiui. Teigiamai organizmą veikia bulvėse esančios ypatingos medžiagos - kokami-nai. Norint išsaugoti šias organizmui naudingas medžiagas, bulves reikia gaminti garuose. Gaminant kitais būdais kokaminai suyra.
  • Tarkuoti žali bulvių gumbai laikomi gera priemone nuo nudegimų, egzemos ir kitų odos pažeidimų.
  • Persišaldžius naudingą pakvėpuoti verdančių bulvių garais.
  • Damų grožiui puoselėti yra daugybė veido kaukių receptų, nes bulvės yra puiki odą maitinanti ir minkštinanti priemonė. O jeigu kiekvieną dieną rankas penkioms minutėms pamerksite į drungną bulvių nuovirą, oda taps švelni, tarsi šilkinė. Bulvių nuoviro vonelės veiksmingai stiprina ir lūžinėjančius nagus.

Svarbu nepadauginti

Kadangi bulvėse yra daug angliavandenių, jos ganėtinai kaloringos. Todėl tie, kurie linkę priaugti antsvorio, turėtų jas riboti. Beje, visiems kitiems taip pat neverta piktnaudžiauti bulvėmis, nes jose esančio grynojo krakmolo mūsų organizmas nepasisavina. Dietologai pataria valgyti bulves ne dažniau kaip du tris kartus per savaitę.

Krakmolo kiekis - vienas iš svarbiausių bulvių kokybės rodiklių: kuo jo daugiau, tuo šios daržovės skanesnės.Todėl bulvių nereikia plauti, jei iki jų paruošimo dar likę daug laiko, ir nuskustų ilgai laikyti vandenyje, nes sumažės krakmolo. Bulvių patiekalai turėtų būti valgomi iškart tikjuos pagaminus, nepageidautina, kad jie būtų antrą kartą šildomi, nes praras dalj savo vitaminų.

Nevartokite pažaliavusių, peraugusių ir sudygusių bulvių, nes jose yra kenksmingos medžiagos - solanino. Jei skutate tokias bulves, būtinai kartu su lupenomis pašalinkite ir pažaliavusius lopinėlius.

Bulvės auga tamsoje, tad turėtų joje ir likti. Netinkamai jas saugant, šios daržovės greitai genda. Jei bus pernelyg šilta, bulvės sudygs, laikomos šaldytuve jos gali sudrėkti ir apipelyti, o šviesoje bulvės praranda savo maistinę vertę Ir pažaliuoja. Tad jei neturite galimybės bulvių laikyti tamsioje vėsioje (tačiau ne šaltoje) vietoje, geriau pirkite jas nedideliais kiekiais. Ideali bulvių saugojimo temperatūra - 7-10 laipsnių C.

Skanu, ir sotu

Bulvių garnyras su žalumynais

1 kg bulvių, 4 skiltelės česnako, 60 g sviesto, svogūnų laiškų, raudonėlių, krapų, petražolių, maltų juodųjų pipirų, druskos, aliejaus, stiklinė miltų, 0,5 šaukštelio druskos, šaukštelis cukraus, 2 šaukšteliai kepimo miltelių, žalumynų, grybų (pievagrybių ar kitų), svogūnų, kietojo sūrio.

Neskustas bulves išvirkite, tada nulupkite ir sutrinkite. Piurė atšaldykite. Vieną kiaušinį išplakite su druska ir cukrumi. Į bulvių piurė įdėkite majonezo, grietinės, garstyčių, įpilkite aliejaus ir gerai išmaišykite. Miltus ir kepimo miltelius persijokite. Užmaišykite tešlą (ji turėtų būti minkšta). Apdenkite ir leiskite pastovėti 30-40 minučių (galite nakčiai palikti šaldytuve).

Grybus ir svogūnus apkepkite. Virtą kiaušinį smulkiai supjaustykite arba sutarkuokite. Sūrį stambiai sutarkuokite, žalumynus susmulkinkite. Grybus, žalumynus, kiaušinį ir sūrį sumaišykite, galite įberti žiupsnelį aitriųjų pipirų, paprikų ir kitų prieskonių - įdaras jau paruoštas.

Ant skardos patiesklte kepimo popierių arba ją gerai patepkite aliejumi. Į dubenėlį įberkite miltų. Atgnybkite nedidelį gniužulėlį tešlos, apvoliokite miltuose ir suformuokite sklindį. Kai padarysite sklindžius, į jų vidurį dėkite įdaro. Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Kepkite 20-25 minutes.

Pagardintos bulvės

Į puodą įpilkite vandens ir užvirkite. Bulves nuskuskite, perpjaukite į 4 dalis (jeigu jos vidutinio dydžio), sudėkite į pasūdytą verdantį vandenį ir išvirkite - geriau tegul bus kiek pervirtos negu neišvirusios. Tada nupilkite nuo bulvių vandenį ir įdėkite į puodą sviesto. Česnakus, petražoles, krapus, svogūnų laiškus susmulkinkite ir suberkite į bulves. Apibarstykite pipirais, raudonėliais ir uždenkite puodą dangčiu. Leiskite bulvėms pastovėti 7-10 minučių.

Bulvės, keptos su sūriu

Bulvių, sūrio, druskos, pipirų, bulvių prieskonių, svogūnas, majonezo, aliejaus.

Bulves nuskuskite, supjaustykite griežinėliais, sudėkite į aliejumi pateptą kepimo formą. Apibarstykite druska, pipirais, bulvių prieskoniais, ant viršaus uždėkite žiedais supjaustytą svogūną. Aptepkite majonezu ir apibarstykite tarkuotu sūriu. Pašaukite į orkaitę ir kepkite 40 minučių.

Bulvytės su užpilu

2 kg bulvių, svogūnas, ryšelis svogūnų laiškų, 5 šaukštai majonezo, 3 šaukštai grietinės, paprika, prieskonių, 2 šaukštai vandens, 50 g dešrinio rūkyto sūrio, 100 g kietojo sūrio.

Nuskuskite bulves, supjaustykite į 4 dalis ir pastatykite virti. Baigiant virti įberkite druskos.

Kol bulvės verda, paruoškite užpilą. Smulkiai sutarkuokite rūkytą sūrį, įdėkite majonezo, grietinės, svogūnų laiškų ir jums patinkančių prieskonių. Įpilkite vandens - užpilas turi būti grietinėlės tirštumo. Supjaustykite svogūną ir papriką pusžiedžiais, susmulkinkite likusius svogūnų laiškus. Sutarkuokite kietąjį sūrį.

Paruoškite skardą (geriau būtų aukštais kraštais). Kai tik bulvės išvirs, sudėkite jas į skardą, apliekite paruoštu užpilu, užberkite svogūnų, paprikų ir kruopščiai išmaišykite (kad į bulves įsigertų užpilo). Apibarstykite svogūnų laiškais ir tarkuotu sūriu. Kepkite vidutiniškai įkaitintoje orkaitėje 15-20 minučių.

Bulvių apkepas su aguročiais

10 bulvių, 2 aguročiai, 2 stiklinės grietinės, 1/2 stiklinės aliejaus, šaukštas tarkuoto sūrio, druskos.

Šviežias nuskustas bulves supjaustykite griežinėliais ir šiek tiek apkepkite su aliejumi. Taip pat paruoškite ir aguročius. Į molinį puodelį sluoksniais sudėkite bulves ir aguročius, apliekite šiek tiek pasūdyta grietine, apibarstykite tarkuotu sūriu ir 30 minučių pašaukite į vidutiniškai įkaitintą orkaitę.

Australiškos bulvės

1 kg bulvių, šaukštelis druskos, 2 šaukšteliai sezamų, 0,5 šaukštelio kvapiųjų pipirų, šaukštelis saldžiųjų paprikų, aliejaus:

Labai kruopščiai nuplaukite neskustas bulves. Tuomet jas išilgai perpjaukite ir sudėkite į dubenį. Apibarstykite prieskoniais, gerai išmaišykite rankomis ir pusvalandį palaikykite. Patepkite aliejumi kepimo formą, sudėkite bulves pjūviu žemyn. Pašaukite į orkaitę ir kepkite 40 minučių.

Gardūs blyneliai

500 g bulvių, 2 svogūnai. 1/2 stiklinės pieno, šaukštas sviesto, 1 silkė (silpnai sūdyta), stiklinė grietinės, krapų, šaukštelis garstyčių, druskos, augalinio aliejaus.

Bulves nuskuskite ir išvirkite pasūdytame vandenyje. Vandenį nupilkite, bulves sutrinkite. Į bulvių piurė įdėkite sviesto, įpilkite karšto pieno. Išmaišykite. Svogūnus nulupkite, smulkiai supjaustykite, pakepkite, kol įgis auksinį atspalvį, ir sudėkite į piurė, gerai išmaišykite. Paruoškite nesaldžią tešlą (naudokitės savo mėgstamu, patikrintu receptu). Į blynelio vidurį įdėkite bulvių įdaro ir sulankstykite jį kaip vokelį.

Nuvalykite silkę, pašalinkite ašakas. Silkės filė supjaustykite gabaliukais, įdėkite grietinės ir garstyčių, išplakite plaktuvu iki vientisos masės. Suberkite smulkiai supjaustytus krapus ir vėl gerai išmaišykite. Blynelius apkepkite aliejuje iš abiejų pusių. Patiekite karštus su silkės padažu.

Bulvių pica

400 g bulvių, 300 g pomidorų, 200 g dešros (virtos), .150 ml pieno, 4 kiaušiniai, pusė paprikos, 300 g sūrio, prieskonių.

Bulves nuskuskite, supjaustykite griežinėliais (3-4 mm storio) ir sudėkite vienu sluoksniu ant į skardą įkloto kepimo popieriaus. Apibarstykite prieskoniais ir 20 minučių pašaukite į įkaitintą iki 180 °C orkaitę.

Kol bulvės kepa, paruoškite įdarą. Dešrą ir papriką supjaustykite kubeliais, pomidorus - plonais griežinėliais, sūrį sutarkuokite. Pagaminkite užpilą: dubenėlyje išplakite kiaušinius su pienu. Į kepimo skardą dėkite sluoksnį dešros, paskui paprikas, pomidorus, apliekite užpilu ir pusvalandžiui pašaukite j 180 °C temperatūros orkaitę (skardą įstatykite kuo aukščiau). Baigiant kepti ją ištraukite, patiekalą apibarstykite sūriu ir vėl pašaukite į orkaitę dar 3 minutėms, kol sūris suminkštės.

Bulviniai blynai su varške

1 kg bulvių, 300 g varškės, 2 kiaušiniai, svogūnas, augalinio aliejaus, prieskonių.

Nuskuskite bulves ir smulkiai sutarkuokite. Į tarkius įdėkite susmulkintą svogūną. Sutarkuotas bulves sukrėskite į marlę, kad nutekėtų sultys (nutekėti turi maždaug stiklinė skysčio). Bulvių masę sudėkite į dubenį ir įdėkite varškės, įmuškite kiaušinius, įberkite prieskonių ir viską gerai išmaišykite. Suformuotus blynus dėkite į gerai įkaitintą keptuvę ir kepkite, kol įgis auksinį atspalvį.

34 savaitė n r. 34, 2011 m. rugpjūčio 24 d.