Kopūstai

KOPŪSTAS - VAISTAS NUO DAUGELIO LIGŲ

Kopust1Per tūkstančius metų žmonės gerai ištyrė kopūstų maistines savybes ir gydomąsias galias. Kopūstuose yra daug vitamino C. Iš augalų, turinčių vitamino C, kopūstams prilygsta nebent bulvės. Nustatyta, kad nuo vitamino C priklauso aktyvumas, nuotaika, darbingumas, proto šviesumas ir kitos gerosios savybės. Kopūstai - nepamainomas valgis sergantiesiems avitaminoze, kaulų ir sąnarių ligomis, inkstų, kepenų, skrandžio negalavimais. Kopūstai mažai kaloringi, todėl žmonėms, norintiems atsikratyti svorio, verta jais susidomėti. Kopūstai teikia sotumo jausmą, ląsteliena suaktyvina virškinimo traktą, pašalina vidurių užkietėjimą, mažina cholesterolio kiekį.

Gūžiniuose kopūstuose vitamino C ne mažiau kaip apelsinuose, ir jis nesuyra net verdant. Gūžiniuose kopūstuose labai daug natrio, geležies.

Raudongūžiuose kopūstuose daug kalcio, būtino mūsų kaulams. Juose esantys fitoncidai neleidžia daugintis mikrobams.

Savojos kopūstuose yra daug baltymų: jie turi ypatingų medžiagų, stimuliuojančių organizmo augimą. Šie kopūstai labai tinka vaikams ir paaugliams.

Žiediniai kopūstai turi labai daug geležies, fosforo, vitaminų B1 ir B2.

Brokoliai pagal dietines savybes kelis kartus pranašesni už kitus kopūstus ir daugelyje šalių laikomi efektyvia priemone.

Briuseliniuose kopūstuose daug beta karotino, vitaminų, magnio, fosforo, geležies angliavandenių. Šie kopūstai turi daug kalio, padedančio iš organizmo šalinti skysčius.

Senovės graikų gydytojai teigė, kad kopūstai yra vaistai nuo daugelio ligų. Gydymą jais aprašo Dioskoridas, Plinijus, Galenas. Senovės Romoje kopūstų sultys buvo laikomos geru vaistu nuo plaučių ligų. Vertingos kopūstų antibaktericidinės savybės susijusios su juose esančiais fitoncidais. Šviežiuose kopūstuose rasta specifinės medžiagos, pavadintos vitaminu U, kuris tiesiogiai veikia skrandžio gleivinę, turi teigiamos įtakos peristaltikai, žarnyno mikroflorai, skatina gyti opas.

Kopūstų sultimis gydomos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, gastritai (kai sumažėjęs rūgštingumas), kolitai.

Kopūstų sultys geriamos kaip vitaminingas, apetitą žadinantis ir virškinimą gerinantis gėrimas; sergant kepenų ligomis, vidurių užkietėjimu ir hemorojumi.

Kvėpavimo takams gydyti vartojamas kopūstų nuoviras su medumi.

Išoriškai gydomi įvairūs uždegimai, nudegimai, sumušimai.

Kopūstų lapų košelę sumaišius su kiaušinio baltymu, galima dėti ant pūlinių, žaizdų, opų, nudegimų.

Švieži lapai dedami ant kaktos kai skauda galvą, ant sąnarių.

Kopūstų sultimis, praskiestomis vandeniu, skalaujama burna ir gerklė sergant stomatitais ir angina. Rauginti kopūstai yra vertingas dietinis produktas sergant širdies ir kraujagyslių bei skrandžio ir žarnyno ligomis.

Jie gerina virškinamojo trakto liaukų sekrecinę veiklą ir apsaugo nuo skorbuto.

Kopūstų sėklos kai kurių Europos šalių liaudies medicinoje vartojamos kaip vaistas nuo pagirių.

Sergant hemorojumi, nuo vidurių užkietėjimo - Kopūstų sultis gerti po 1-1,5 stiklinės prieš valgj arba valgio metu.

Nuo skrandžio ir žarnyno ligų - Kasdienė šviežių sulčių dozė - 5-6 stiklinės, jas išgerti per 3-4 kartus 30min prieš valgį. Gydymas trunka apie mėnesį, po to pratęsiama.

Nuo kosulio ir užkimimo - Kopūstų sultis praskiesti šiltu vandeniu, truputį pasaldinti medumi ir gerti po šaukštelį 4-6 kartus per dieną.

Nuo galvos šašų - Iš pradžių juos sutepti augaliniu aliejumi, po to uždėti dvigubą pačių šviesiausių kopūstų lapų sluoksnį. Gydyti 2-3 savaites 2 kartus per dieną.

Baltagūžis kopūstas, kuris nuo senų laikų laikomas gana efektyvia priemone nuo patinimų. Jame yra fermentų ir augalinių medžiagų, kurios efektyviai mažina ne tik patinimą, bet ir skausmą. Kopūstų kompresai taip pat naikina bakterijas, slopina uždegimą, ištraukia iš audinių nuodingąsias medžiagas. - Kompresui paimkite porą baltagūžio kopūsto lapų, nupjaukite sustorėjusią vidurio gyslą, pakočiokite lapus mediniu kočėlu, kol pasirodys sultys. Tada lapus reikia dėti ant skaudamos vietos ir apvynioti rankšluosčiu. Kompresą nuimti, kai lapai šiek tiek paruduos, o odą nuplauti drungnu vandeniu.

Dar apie kopūstus

Doc. Juozas Vasiliauskas

Lietuvoje kopūstai auginami nuo XIII amžiaus. Mūsų krašte jie labai populiarūs.

Gydymo tikslams vartojami švieži kopūsto lapai ir sultys. Juose yra 90 procentų vandens, iki 13,3 proc. beazotlnių medžiagų, 1,92 proc. cukraus, 1,65 proc. ląstelienos, 2,3 proc. baltymų, 1,83 proc. pelenų, vitaminų (C, PP, P, karotino, B, B:, Be, K, U), kalio, fosforo, kalcio, vario, mangano, cinko, kobalto, nikelio, fluoro, arseno, stroncio, chromo, jodo, bromo, geležies, fitoncidų, pektinų, eterinio aliejaus ir kt. Kopūste rasta 16 laisvųjų amino rūgščių. Šioje daržovėje ypač daug vitaminų ir fermentų, hormoninių, augimą skatinančių medžiagų.

Seniai buvo žinoma, kad švieži trinti kopūstų  lapai, taip pat ir jų sultys yra efektyvi priemonė sunkiai gyjančioms žaizdoms, opoms ir nudegimams gydyti. Ir tik neseniai nustatyta, kad šios kopūstų savybės susijusios su juose esančiais fitoncidais. Fitoncidai, kaip parodė bandymai, užmuša auksinį stafilokoką, tuberkuliozės ląstelę ir kai kuriuos kitus mikrobus.

Šviežiuose kopūstuose atrasta ypatinga medžiaga, pavadinta vitaminu U arba priešopiniu veiksniu.

Klinikinėje medicinoje vartojamos kopūstų sultys. Jomis gydoma skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, gastritai, kolitai ir tulžies pūslės uždegimai. Rekomenduojama 3-4 savaites gerti po pusę stiklinės sulčių 2—3 kartus per dieną. Sultis reikia gerti prieš valgį,  pašildytas. Pagamintas jas reikia laikyti šaltoje vietoje. Geriant sultis, pagerėja savijauta, ramažėja skausmai, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas. Kopūstų sultys padeda surandėti opoms. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti taip pat galima vartoti sausas sultis (sulčių miltelius). Šie milteliai gaminami panašiai kaip ir pieno milteliai. Vieną arba du arbatinius šaukštelius miltelių atskiesti stikline šilto vandens, gerti 30—60 minučių prieš valgį.

Sulčių milteliai rekomenduojami ir aterosklerozei gydyti. Liaudies medicinoje vartojami švieži ir rauginti kopūstai. Jie - vertingas dietinis produktas, sergant širdies-kraujagyslių ir skrandžio bei žarnyno ligomis. Rauginti kopūstai gerina virškinimo trakto liaukų sekreciją, apsaugo nuo skorbuto. Jie vartojami sergant kolitu, ir kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė, sergant vandene ir podagra. Raugintus kopūstus galima vartoti be tikslaus dozavimo. Raugintų kopūstų sultis patartina vartoti žmonėms, sergantiems hemorojumi, kepenų ligomis. Sultys turi būti šiltos. Išgerti reikia 1—2 stiklines iš karto.

Šviežių kopūstų sultimis, sumaišytomis su cukrumi arba su medumi (santykis 1:1 ), gydomi viršutinių kvėpavimo takų katarai. Rekomenduojama vartoti po vieną arbatinį šaukštelį 5-6 kartus per dieną. Liaudies medicina rekomenduoja gerti sultis ligoniams, sergantiems gelta, blužnies ligomis.

Susmulkintų kopūstų lapų tyrele, sumaišyta su kiaušinio baltymu, gydomos žaizdos, opos, nudegimai. Susmulkinti kopūstų lapai, išvirti piene ir sumaišyti su sėlenomis, dedami ant pažeistų vietų, sergant skrofulioze, šlapiuojančia egzema ir kitomis odos ligomis.