Lazdynų riešutai

Pagiriamasis žodis riešutui
Spalio mėnesio medžiu šviesaus atminimo garsioji liaudies medicinos žinovė Eugenija Šimkūnaitė įvardijo lazdyną. Kodėl šiam krūmui skiriamas visas mėnuo, o dideliems, išvaizdiems medžiams mėnesiu tenka dalytis?

Daiva ČERVOKIENĖ

Lazdyno dovanos mūsų sveikatai


Lazdyno RiesutaiNors nei augumu, nei platumu lazdynas nepasižymi, tačiau yra labai naudingas. Nors spalį riešutų ant jo šakų neberasime, tačiau ant žemės dar galime rasti, tad pirmiausiai pakalbėsime apie lazdyno riešutus. Paprastasis lazdynas (lot. Corylus avella-na) - krūmas.Turi jis„brolių" tarp medžių, bet jie pas mus neauga, nebent parkuose gali pamatyti. Mokslinio, lotyniško, rūšies pavadinimo autorius Karlas Linėjus. Lotyniškojo žodžių junginio dalis Corylus yra kilusi iš graikiško žodžio corys, reiškiančio šalmą, kuris puikiai apibūdina riešutą.

Pasak E. Šimkūnaitės, lazdynų riešutai prilygsta geriausių rūšių mėsai, o daug kuoją ir pralenkia. Alkaniausias būdamas, sumedžiojęs didelį žvėrį, vienu prisėdimu jo nesuvalgysi, o per kelias dienas mėsa pašvinks, valgyti netiks. Daug laiko praėjo, daug kam vidurius paleido, kol mėsą išmoko rūkyti, sūdyti ar kitaip ilgesniam laikui paruošti, o riešutus - laikyk, kiek tinkamas.

Subrendę surinkti, dar kiek šykščioje rudens atokaitoje padžiovinti gali metų metus išbūti. Medžioti ar žuvauti ir stipriam vyrui darbas nelengvas, o riešutus rinkti gali ir senas, ir mažas, ir paliegęs. Pastebėta, kad valgant lazdynų riešutų branduolius akyse prašviesėja, dirbti lengviau ir galva imlesnė, greičiau supranta, atitarti žodį randa.

Vietoj mėsos ir pieno

Pastebėta ir tai, kad lazdynų riešutų pienu galima išmaitinti kūdikį, jei motina miršta ar pienas dingsta. Pieno cukraus nevirškinančių vaikų yra dabar, buvo ir seniau, pasitaikydavo ir tokių, kuriems joks pienas netiko, nykte nykdavo, o lazdynų branduolių pienu maitinami dailūs išaugdavo. Jei lazdynas toks, aišku, savo mėnesio vertas.

E. Šimkūnaitė pastebi, kad riešutų branduolių pienu ir sveikiems kai kada pravartu pasigardžiuoti. Kad jis būtų skanesnis, branduolius reikia nuplikyti, nulupti luobeles.

Ne tik savaiminukų lazdynų riešutus žmonės rinko, bet ir rūpinosi, kad lazdynų būtų daugiau, kad jie geriau derėtų. Sodinti jų dar nesodino, bet lazdynams tinkamose vietose miškus išdegindavo, išaugusių sulaukę - prižiūrėdavo. Pastebėjo: jei jaunų ūglių labai daug, - menkai dera. Kažkaip suprato, kad lazdynų jauni ūgliai - rimtas maisto priedas. Mūsų skoniui gal ir netinkamas, bet, paskaitę škotų pasakų, lazdynų putrai rasime ne vieną gražų žodį. Yra duomenų, kad ir mūsų šeimininkės mokėjo jaunų lazdynų lapienę šutinti.

Kas neragavo vos užsimezgusių riešutų? Beje, tam paragavimu reikėdavo ir pasitenkinti: tikri riešutai prasidėdavo tada, kai nukrisdavo lapai. Nugrėbstys lapus iš po krūmo, pakrės - riešutai tik bumbsi. Riešutus surinkę nepamiršdavo lapų po krūmu vėl paskleisti, kad šaknims šilčiau būtų.

Valgo ne tik žmonės

Riešutai labai maistingi ir skanūs. Iki 50 proc. riešutų svorio sudaro branduoliai; juose yra iki 70 proc. riebalų, 16 proc. baltymų, 3,5 proc. cukrų, daugiausia sacharozės.

Lazdynų riešutai - labai vertingas maisto produktas, valgomi švieži ar kiek pakepinti, iš jų spaudžiamas aliejus, kuris naudojamas konditerijoje, kosmetikos, lakų, dažų gamybai, iš išspaudų gaminama chalva. Nuo seno riešutų dedama į duoną, pyragus, saldumynus. Jais minta ir įvairūs gyvūnai: voverės, įvairios miegapelės, kai kurie peliniai graužikai. Tik ką sunokusius renka ir po mišką išslapsto kėkštai, riešutinės.

Paprastasis lazdynas labai svarbus senosios Europos gyventojų mitologijoje. Jis simbolizuoja gyvenimą, meilę, vaisingumą, nemirtingumą. Tikėta ir antgamtine lazdynų galia. Po lazdynu pasislėpusio žmogaus esą nei velnias, nei priešo kulka neįveikdavo.

Puikus gyduolis

Gydomoji žaliava - lapai, stiebų žievė, riešutų branduoliai. Paprastojo lazdyno lapuose daug glikozidų, eterinių aliejų, sacharozės, palmitino rūgšties, žievėje tanidų, lignocerilinio alkoholio, betulino ir kitokių medžiagų, branduoliuose yra riebalų, baltymų, cukraus, ląstelienos, aromatinių, mineralinių (geležies, jodo, kalcio) medžiagų, vitaminų (E, Bv beta karoteno).

Pasak vaistininko, medicinos mokslų daktaro, keliolikos knygų apie sveikatą ir gydymąsi vaistiniais augalais autoriaus Juozo Vasiliausko, lazdynų riešutų branduoliai gerina maitinančiųjų krūtimi pieno išsiskyrimą, tirpdo akmenis sergant akmenlige, neleidžia žarnyne kauptis dujoms. Žievėje esantis eterinis aliejus ir kiti gydomieji komponentai sutraukia kraujagysles, veikia baktericidiškai ir gydo uždegimus. Žievės nuoviru gydomos išsiplėtusios venos, blauzdų opos, kapiliarinis kraujavimas.

Liaudies medicinos žinovai sutrintus riešutų branduolius rekomenduoja vartoti nuo plaučių ligų, karščiavimo, inkstų akmenligės. Branduoliai vartojami ir mažakraujystei bei reumatui gydyti, susmulkinti ir sumaišyti su kiaušinio baltymu naudojami nudegimams gydyti. Jų aliejumi gydoma epilepsija ir askaridozė, įtrinamą galvos oda, kad mažiau slinktų plaukai, „patalėlio" nuoviras tinka nuo viduriavimo.

Lapų arbata vertinga ir skani, skatina šlapimo skyrimąsi, geriama sergant kepenų ligomis. Žievės nuoviras vartojamas ir nuo maliarijos.

Paprastųjų lazdynų riešutai kaip ir graikiniai ar migdolų riešutai, rekomenduojami sergantiesiems diabetu. Be to, jie skatina lytinį bei protinį aktyvumą, stiprina žarnyną.
36 savaitė nr, 42, 2014 m. spalio 15 d:

 

 

ŠIANDIENOS ŽOLININKŲ PATIRTIS
„Žolinčių akademijos" vadovė Danutė Kunčienė neabejoja, kad lazdynas turėtų būti tarp 10 vaistingiausių mūsų šalies augalų - jo žievės gydomąsias savybes ji aprašė knygelėje „Gyvastis žievėj".

Žolininkė biologė Gražina Gaidienė sakė lazdynų žievės arba lapų dedanti į daugumą arbatų, mat jie laikomi veiksminga priemone nuo aterosklerozės, tinka išsiplėtusioms kojų venoms ir prostatos ligoms gydyti.

„Nuo seno lazdynų preparatai naudojami kraujotakai gerinti, kraujagyslėms valyti, todėl lazdynas kartais pavadinamas ir lietuviškuoju ginkmedžiu. Mano kojų venos išsiplėtusios, tad joms stiprinti geriu lazdynų žievės arbatą. Beje, į daugumą šiai ligai gydyti skirtų vaistinių preparatų dedama lazdynų lapų ekstrakto. Įsitikinau, kad gydant prostatos ligas lazdynų ir moliūgų sėklų preparatais ilgesnį laiką, ligonių būklė pagerėja", -sakė žolininkė.
IŠSIPLĖTUSIOMS VENOMS GYDYTI

Šaukštą džiovintų paprastųjų lazdynų lapų užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 30 minučių ir nukoškite. Gerkite ketvirtį stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

NUO PLAUKŲ SLINKIMO IR PLEISKANŲ Du šaukštus paprastųjų lazdynų lapų užpilkite stikline verdančio vandens ir valandą palaikykite. Tada nukoškite, atskieskite litru virinto vandens. Šiltu nuoviru trinkite galvą kas antrą dieną tris kartus per dieną.

LAPŲ TINKTŪRA 3 šaukštus šviežių lazdynų lapų užpilkite 200 ml degtinės, pastatykite šiltoje tamsioje vietoje 14 dienų, retkarčiais pakratykite. Nukošę vartokite po 40 lašų nuo prostatito ir naudokite įtrynimams, jeigu išsiplėtusios kojų venos.