Slyvos

ĮDOMU

  • Lotyniškas slyvos pavadinimas yra prunus.
  • Slyvos - antri pagal populiarume vaisiai pasaulyje. Juos lenkia tik obuoliai.
  • Daugiausia slyvų užauginama Kinijoje.
  • Slyvos medis gali užaugti iki 10 m aukščio.
  • Slyvos priklauso tai pačiai genčiai kaip ir vyšnios, trešnės, abrikosai bei migdolai.
  • Visų slyvų žiedai turi penkis vainiklapius.
  • 100 g šviežių slyvų yra apie 60 kcal. Džiovintose slyvose jų gerokai daugiau -100 g - apie 250 kcal, todėl jas derėtų valgyti saikingai.
  • Yra apie 2 000 slyvų rūšių. Visos jos skirstomos į dvi grupes: europinės ir ja-poninės kilmės. Pastarosios, skirtingai nuo europinių, niekada nebūna mėlynos ar violetinės spalvos, dažniausiai tik raudonų atspalvių.

 Apie slyvas

Rudeniop sodai apsipila slyvomis. Vyšninės, mėlynos, geltonos, rausvos... Norisi visų jų paragauti! Ir ne veltui -jas valgyti labai sveika! Be to, slyvos naudingos ne tik gerai savijautai palaikyti, bet ir grožiui puoselėti.

SlyvosMokslininkų manymu, slyvos -vieni anksčiausiai sukultūrintų vaismedžių. Nors senoviniuose dokumentuose apie šiuos vaisius rašoma nedaug, tačiau juos tikrai žinojo senovės kinai. 479 m. pr. Kr. datuojamame veikale apie slyvas rašo ir žymusis kinų mąstytojas Konfucijus. Anot mokslininkų, ši tauta neatsitiktinai pirmoji aprašė slyvas. Rytų Azija yra jų gimtinė. Vis dėlto kai kurios slyvų rūšys kildinamos iš artimesnio Lietuvai regiono - Kaukazo kalnynų ir Rytų Europos. Taip pat žinoma, kad 65 m. pr. Kr. karvedys Gnėjus Pompėjus Didysis su slyvomis supažindino visą Romos imperiją, o Aleksandras Didysis - Viduržemio jūros regioną. Dabar šie vaisiai auginami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.

Slyvose gausu organizmui naudingų medžiagų, todėl jos daro ne vieną teigiamą poveikį sveikatai.

  • Saugo širdį. Vienoje vidutinio dydžio slyvoje yra apie 113 mg kalio. Jis būtinas sveikai širdžiai, nes reguliuoja kraujospūdį, mažina kraujagyslių trombozės ir infarkto riziką bei saugo nuo širdies ritmo sutrikimų. Teigiamai veikia ir slyvose esantis vitaminas E. Jis valo kraujagysles ir padeda joms išlikti elastingoms.
  • Sergsti nuo vėžio. Kovojant su šia baisia liga, didelį darbą atlieka slyvoms raudonai mėlyną atspalvį suteikianti medžiaga antocianinas. Jis saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio.
  • Stiprina imuninę sistemą. Slyvose yra vitamino C, saugančio nuo peršalimo ir infek-
  • cinių ligų. Šiam poveikiui išgauti geriausia vartoti šviežius vaisius.
  • Naudingos nervų sistemai.

Slyvose esantis kalis, A ir B grupės vitaminai gerina nuotaiką, padeda nugalėti stresą ir nemigą.

  • Gražina figūrą. Slyvose gausu ląstelienos, kuri gerina virškinimą, žarnyno mikroflorą ir valo iš jo kenksmingas medžiagų sankaupas. Visa tai padeda užkirsti kelią tokioms ligoms kaip vėžys, cukrinis diabetas, širdies susirgimai ir kt. bei mažina nutukimo riziką. Šiuose vaisiuose esantis kalis padeda organizmui išlaikyti tinkamą skysčių pusiausvyrą.
  • Puoselėja jaunystę. Slyvose esantis vitaminas A skatina ląstelių atsinaujinimo procesus, todėl oda ilgiau išlieka lygi ir elastinga. Gelbsti ir vitaminas E, kuris odą saugo nuo žalingo UV spindulių poveikio.

Arbata nuo peršalimo
5 šaukšteliai slyvų žiedlapių,  500 ml vandens, medaus pagal skonį

Gaminimas

Žiedlapius užplikyti verdančiu vandeniu ir uždengus laikyti apie valandą. Gautą arbatą nukošti ir pašildyti, bet neužvirinti. Tada pagardinti medumi ir gerti, kol neataušo. Toks gėrimas ne tik slopina peršalimo simptomus, bet ir valo organizmą bei gerina medžiagų apykaitą.

Gėrimas virškinimui gerinti
4 šaukšteliai kmynų,  11 vandens,  400 ml natūralių slyvų sulčių, cukraus pagal skonį

Gaminimas

Kmynus užplikyti verdančiu vandeniu ir po kelių valandų nukošti. Įgautų skystį supilti slyvų sultis, pagal skonį pagardinti cukrumi ir viską gerai išmaišyti. Skaniausia gerti atšaldytą arba su ledukais. Ne tik numalšina troškulį, bet ir mažina pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimo rizika bei gerina virškinimą.