Įdomybės apie šunis

Internetas augintiniams

Vienas iš dešimties augintinių Britanijoje turi savo puslapį interneto svetainėse „Facebook", „Twitter" arba „Youtube", o daugiau nei pusė Jungtinės Karalystės gyvūnėlių šeimininkų savo augintinių nuotraukomis dalijasi internete, skelbia „The Telegraph".

Tyrimas rodo, kad svetainėse „Facebook", „Tvvitter" ir „Youtube" populiarėja naujo tipo įžymybės, internete atsirandant vis daugiau naminių gyvūnėlių, kai kurie augintojai prisijungia prie specialiai tam sukurtų tinklalapių. Kiti sukuria visą svetainę, skirtą vien tik savo augintiniui. Dauguma jų renka lėšas gyvūnų gerovės organizacijoms ar gelbėjimo centrams. Niujorke gyvenantis katino Romeo šeimininkas per dvejus metus surinko daugiau nei 50 tūkst. JAV dolerių, o jo svetainėje lankosi beveik 10 tūkst. vartotojų.

Pasak šį tyrimą užsakiusios gyvūnų draudimo bendrovės savininko, tyrimo rezultatai rodo, kad „Facebook" ir kituose socialiniuose tinkluose gyvūnai yra populiaresni nei įžymybės.

Išplėšė šunį iš milžiniško krokodilo nasrų

Pensininkas Garis Merfis tapo tikra įžymybe, kai visi vietos kanalai papasakojo apie nepaprastai drąsų šio 72 metų JAV gyventojo poelgį. Šis nepaprastas įvykis nutiko Floridoje.

Pagyvenęs vyras nedvejodamas stojo į grumtynes su 1 m 80 cm dydžio aligatoriumi, kad išgelbėtų savo šunį nuo siaubingos mirties. Visa tai įvyko ant upės kranto, kai G. Merfis taisė savo seną valtį, o jo guvus šunytis Dugis šmirinėjo netoliese.

„Staiga išgirdau klaikų cypimą ir pamačiau, kad mano šunį pagriebė krokodilas. Pabaisa tempė ji į vandenį tiesiog savo nasruose", - pasakojo vyras.

Garis puolė gelbėti augintinio. Kad ištrauktų nelaiming šunelį iš šiurpių grobuonies dantų, narsusis pensininkas net užšoko aligatoriui ant nugaros. Po kelių smūgių per galvą krokodilas savo auką paleido ir nusliuogė į vandenį. Dugis patyrė traumų, tačiau jį gydžiusi veterinare patikino, kad šunelis pasveiks.

Floridoje kiekvienais metais užfiksuojama vidutiniškai apie 7 atvejus, kai aligatoriai užpuola žmones, o skaičius šunų, kuriuos nugalabija šie ropliai, viršija 20.

Parengta pagal „Eltos" informaciją

savaitė nr, 29, 2011 m. liepos 20 d. 39

Šuns lojimas skirtas žmonėms

Šuo ir lojimas - neatskiriami dalykai, tačiau kodėl naminiai šunys loja kur kas dažniau negu jų giminaičiai, gyvenantys gamtoje? Pavyzdžiui, suaugę vilkai ir laukiniai šunys beveik išvis neloja. Pasirodo, šis reiškinys susijęs su žmonėmis. Pirmiausia, pasak vengrų mokslininkų, jau šimtme-

čiais žmonės atrinkinėjo tokias veisles, kurios gali lojimu perspėti apie gresiantį pavojų. Antra, šuns lojimas turi informuoti žmogų, kaip jaučiasi augintinis. Šuns lojimas skiriasi, kai loja-ma kitam šuniui ir kai lojama žmogui. Selekcijos būdu šimtmečiais buvo atrenkami būtent tie šunys, kurių lojimą žmogus gebėjo suprasti. Taigi lodamas šuo stengiasi kalbėtis su savo ne visada nuovokiu šeimininku ir kaip įmanoma suprantamiau paaiškinti jam, kas vyksta.

Ar sausa nosis - tikrai temperatūros požymis.

Turbūt vienas žinomiausių augintinio temperatūros nustatymo būdų - nosies pačiu-pinėjimas. Žinoma, kad šuns nosis visada privalo būti šlapia, o jeigu ji sausa, vadinasi, jis serga ir turi temperatūros. Ar tikrai taip yra? Pasirodo, šuns nosis gali išdžiūti dėl įvairių priežasčių. Tarkime, dėl paprasčiausio nuovargio, po intensyvios treniruotės, dėl karščio, šalčio, ligos, kai miega, kai susijaudina. Taigi akivaizdu, kad dėl sausos šuns nosies į veterinaro kabinetą nereikia bėgti. Tačiau reikia stebėti augintinio bendrą savijautą. Galbūt šuo vangus, abejingas, neėda, nesidžiaugia. Tokiu atveju reikėtų susirūpinti ir sekti, ar savijauta nesikeičia. Ir primename, kad temperatūra augintiniams matuojama ne pačiu maloniausiu būdu - tiesiojoje žarnoje.Ji neturėtu viršyti 39 laipsnių.

Draugystė su šunim išgelbėjo aviganį.

Didžiosios Britanijos gyvūnų prieglaudoje vokiečių aviganis, kurį buvo ruošiamasi užmigdyti dėl agresyvaus elgesio, nurimo, kai susidraugavo su žąsimi, rašo "The Daily Mail".

11 metų šuo Reksas ir žąsis Džeraldina susidraugavo iškart, kai paukštis buvo atvežtas į gyvūnų prieglaudą. Prieglaudos savininkai prisipažino, jog iš pradžių bijojo, kad Reksas užpuls žąsį, tačiau gyvūnai, didelei centro darbuotojų nuostabai, nerodė vienas kitam jokios agresijos.

„Jie labai švelnūs vienas kitam, ir jis nuolat lenda prie jos „bučiuotis". Jie miega apsikabinę kiekvieną naktį", - pasakojo gyvūnų prieglaudos valdytoja Šeila Brislin. Šeila prisipažino, kad jai, gyvūnų gelbėjimu užsiimančiai nuo 1997 metų, nė karto neteko matyti tokio neįprasto elgesio. Draugystė su Džeraldina išgelbėjo Reksą nuo užmigdymo - iki susitikimo su žąsimi šuo puldavo kiekvieną, kuris tik bandydavo prie jo prieiti.

Nemato spalvų?

Anksčiau manyta, kad keturkojai regi pilką vaizdą, kuriame skiriasi tik atspalvių intensyvumas. Iš tiesų jie mato spalvas, tik kitaip negu žmonės. Šunų regėjimas panašus į daltonikų. Jie puikiai mato geltonus ir mėlynus atspalvius, tačiau neskiria žalių ir raudonų.

Šilta ir sausa nosis

Mokslininkai atliko daug tyrimų, bandydami patvirtinti šį teiginį, tačiau jokių sąsajų tarp šiltos, sausos nosies ir sveikatos problemų nerado. Manoma, kad toks mitas kilo dėl šunų maro. Vienas ligos simptomų ir buvo sausa nosis. Tačiau šiais laikais tai nėra aktualu. Keturkojų negalavimus išduoda apatija, dingęs apetitas ir kiti požymiai. Šuo dažnai nosį aplaižo, sušlampa ją lakdamas vandenį, todėl ji būna drėgna ir vėsi.

7 šuns metai prilygsta vieniems žmogaus

Skaičiuojant pagal gyvenimo trukmę, tai būru tiesa. Šunys vidutiniškai gyvena apie 12 metų ir tai prilygsta 84 žmogaus metams. Tačiau vertinant pagal brandą, toks gretinimas visiškai netinka, nes 7 m. šuo prilygtų vienų metukų mažyliui. Dauguma mokslininkų siūlo tokį metų atitikmenį:

1 m. šuo = 15 m. žmogus
2 m. šuo = 24 m. žmogus
4 m. šuo = 32 m. žmogus
7 m. šuo = 45 m. žmogus
10 m. šuo = 56 m. žmogus
15 m. šuo = 76 m. žmogus
20 m. šuo = 98 m. žmogus

Pasiklydęs šuo rastas už 700 km nuo namų

Australijoje septynių mėnesių Stafordšyro terjerų veislės kalytė pabėgo iš namų ir buvo rasta už 700 kilometrų nuo jų, praneša „ABC News". Šuo, vardu Malibu, buvo rastas policijos, pasitelkus į pagalbą internetą.

Pasak šuns šeimininko Brentono Čamberso. jo augintinis - draugiškas ir mėgsta įlipti į svetimus automobilius, todėl greičiausiai su kuo nors ir išvažiavo. Kokiomis aplinkybėmis kalytė įsiropštė į automobilį, su kuo važiavo ir kaip atsidūrė Pietų Australijoje iš Šiaurės Teritorijos, nežinoma. Malibu buvo rasta praėjus 24 dienoms po dingimo Amatoje, ties Pietų Australijos ir Šiaurės Teritorijos riba.

Gyvūno šeimininkas padėkojo policijai ir visiems, kurie padėjo rasti jo augintinį, ir pabrėžė, kad del savo pabėgimo Malibu pavyko sulaukti didžiulio dėmesio. Šuns ieškojo abiejų regionų policijos darbuotojai, taip pat paprasti socialinių tinklų vartotojai. Policininkų teigimu, nė vienas tyrimas nepritraukė tiek daug žmonių, kaip šuniuko paieškos.