Mopsai - geri draugai

Tokiam mielam snukučiui ir nekaltų akių žvilgsniui atsispirti turbūt nie kas negali. Šie šunys atrodo būtent taip. Tačiau nė kiek ne mažiau do mina ir istorijos, susijusios su šių didžiaakių savininkais.

MopsasMarija Stiuart, Volteras, Marija Antuanetė ar Markizė de Pompadur - tai tik keli vardai, kuriuos sieja ne tik garsios gyvenimo istorijos, bet ir tos pačios veislės augintiniai - mopsai.

Kilmės istorija. Teigiama, kad informacijos apie mopsų protėvius galima perskaityti dar iki Kristaus gimimo rastuose šaltiniuose. Šie šunys visada buvo gerbiami ir vertinami, tačiau anuomet jų paskirtis buvusi kitokia - mopsai turėjo padėti medžiotojams. Taigi mopsai, gyvenantys imperatoriaus dvare, kad nepervargtų, į medžioklės vietą būdavo gabenami specialioje nešioklėje. Siekdamas parodyti augintiniui pagarbą ir meilę, imperatorius jį puošė kepurėle su imperatoriška atributika.

     Selekcininkai pamažu stengėsi išvesti vis mažesnio ūgio mopsus, kad šeimininkai galėtų juos nešiotis kartu. Kinijoje meilė mopsams buvo begalinė, tačiau bendrauti su jais galėjo tik privilegijuotieji. Mopsai žavėjo savo draugišku charakteriu, užburiančia ramybe, išdidžia laikysena ir širdį pavergiančiu žvilgsniu. Manoma, kad į Europą mopsai atkeliavo maždaug prieš 400 m. kartu su olandų jūrininkais. XVI a. nedideli kambariniai šuniukai užkariavo aukštuomenės salonus. Norėdamos neatsilikti nuo naujausių mados tendencijų, damos tiesiog privalėjo auginti mopsus. Pasakojama, kad  Napoleono Bonaparto mylimoji siuntinėdavo savo vyrui raštelius, pririštus prie mopso antkaklio.

Išvaizda. Mopsai - nedideli, nedaug sveriantys šunys, tačiau jų plati, ori eisena liudija turint tvirtus ir plačius kaulus, raumeningas kojas ir pasitikėjimą savimi. Galva apvali, kiek suplota, raukšlėta. Akys - ypač svarbus šio šuns turtas. Jos didžiulės, apvalios ir verčiančios nusišypsoti. Kailis labai tankus ir trumpas. Uodega neilga, prigludusi prie kūno. Kailis gali būti įvairių spalvų, tačiau daugiausiai galima sutikti šviesių mopsų, kurių snukutis ir ausys juodos.

Charakteris. Mopso išvaizda labai apgaulinga, tad apie jo charakterį nereikėtų spręsti vos jį pamačius. Tarkime, iš pirmo žvilgsnio šis šuo atrodo lyg būtu lėtas, nevikrus, visur kliūvantis gyvūnas, tačiau taip tikrai nėra. Iš tiesų mopsai yra ramūs, bet linksmi, mylintys gyvenimą ir malonumus, draugiški, o svarbiausia - be galo ištikimi šeimininkui. Mopsas visada šlepsės šalia, stebės pokalbio dalyvius ir kitokiais būdais bendraus. Jeigu šeimininkas ilgam turi palikti savo augintinį, visą išsiskyrimo laiką šis liūdės, nenorės žaisti, gali net neėsti. Tai derėtų atminti, jeigu būtent mopsą ketina įsigyti žmogus, dažnai keliaujantis ir retai būnantis namuose.

     Geriausiai šios veislės augintinis jausis ramiame, saugiame šeimos rate, įsitaisęs ant savo mylimo šeimininko kelių. Mopsas puikiai sutaria su vaikais, nors aktyvių žaidimų nesitikėkite. Tačiau agresyvių išpuolių taip pat nebus. Taip pat jis elgsis ir su kitais namuose gyvenančiais augintiniais. Kitaip tariant, jo gyvenimo filosofija paprasta: aš netrukdau tau, tu netrukdai man, ir mes abu esame laimingi. Vos išgirdęs šeimininko kvietimą, mopsas iškart reaguos, pamiršęs visus savo reikalus. Visgi derėtų prisiminti, kad tai orus ir save labai gerbiantis šuo, taigi nurodinėjimų ir įsakinėjimų jis netoleruos. Paprasčiausiai jų nevykdys. Žinoma, jeigu nekalbama apie mylimą šeimininką. Šis šuo yra ganėtinai išmintingas, kad suprastų, jog jam paklusti naudinga.

Priežiūra. Nors mopsai yra aristokratiškos kilmės augintiniai, jų priežiūra visai paprasta. Tankų kailį būtina reguliariai šukuoti. Ilgi pasivaikščiojimai, besaikis lakstymas pievose ir laukuose, kamuolio gainiojimas - tikrai ne šio išdidaus ir ramų gyvenimo būdą propaguojančio šuns pomėgiai. Tiesa, jam nepatinka šaltis ir karštis, todėl žiemą teks pasirūpinti drabužėliais, o vasarą - vėsinimo būdais. Šie šunys gerai prisitaikę prie gyvenimo sąlygų miestų daugiabučiuose. Ėda viską, tačiau patartina šerti specialiu ėdalu šunims. Vienintelis perspėjimas - normuoti maisto davinius, kadangi mopsai nejaučia saiko. Jų silpnybė - saldumynai, todėl nepalikite šios pagundos kur nors šunims pasiekiamoje vietoje, kad mažasis besotis nepakenktų savo sveikatai.

GERAS ŽURNALAS Nr. 17, 2012