Ar naudinga arbata

„Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkštinia širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą", - sakė garsusis Vidurines Azijos gydytojas Avicena (X-XI a.). Dar gerokai anksčiau už jj žmonės jau žinojo, kad arbata tonizuoja, malšina troškulį ir alkio jausmą, kad ji labai naudinga žmonėms, dirbantiems įtemptą, sunkų darbą.

 Arbata, ypač žalioji, teigiamai veikia žmogaus virškinimo sistemą, naikina mikrobus, stabdo viduriavimą. Arbata skatina kraujo gamybą, kepenų ir blužnies veiklą. Ji labai reikšminga širdies ir kraujagyslių sistemai: atpalaiduoja spazmus, mažina arterinį kraujospūdį, šalina migreną ir galvos skausmus.

 Arbata veikia centrinę nervų sistemą, tonizuoja raumenis ir kartu didina fizinį aktyvumą. Arbatoje esantis teinąs aktyvina mąstymą, pagerina smegenų aprūpinimą deguonimi, išplečia smegenų kraujagysles. Arbatoje esantis fluoras apsaugo dantis nuo gedimo, o šilta arbata su pienu varo šlapimą. Ji tinka sergant inkstų ligomis. Pakramčius žiupsnelį sausos arbatos ir paskalavus burną, burnoje dingsta nemalonus kvapas.

 Arbata vartojama ir išoriškai: sutrintos arbatžolės barstomos ant iššutusių vietų. Galima dėti ir kompresus iš arbatos ekstrakto.

Labai stipri arbata su cukrumi ir pienu vartojama kaip antitoksine priemonė apsinuodijus alkoholiu, vaistais ar narkotikais.

Pradėjus sirgti „jūros liga", geriausia kramtyti žalios arbatos lapus. Jie „pratraukia" blogumą ir važiuojant automobiliu.

Ar arbata gali pakenkti?

Arbata - populiarus gėrimas, jos tėvynė - Kinija. Apie šį tonizuojantį gėrimą pirmą kartą užsiminta kinų metraščiuose jau 2700 metų prieš mūsų erą. Populiariausios arbatos yra juodoji, žalioji, o pastaraisiais metais ir raudonoji. Visos jos naudingos sveikatai, tačiau verta žinoti, kad tinka ne visiems ir ne visada.

Žalioji arbata

Žalioji arbata nuo seno vadinama stebuklingu gėrimu. Savo gydomosiomis savybėmis ji pranoksta kitas arbatžolių rūšis. Svarbiausia žaliosios arbatos savybė yra ta, kad ji organizme stabdo senėjimo procesus. Žaliosios arbatos patariama gerti sergantiesiems reumatu, ateroskleroze, kepenų ir kasos ligomis, podagra bei šlapimo pūslės akmenlige. Ši arbata pagreitina kraujyje cholesterolio ir riebalų skaidymąsi, todėl yra veiksminga širdies ligų ir aterosklerozės profilaktikos priemonė. Žaliojoje arbatoje yra specifinio kofeino, kuris pagreitina nereikalingų riebalų „sudeginimą", todėl šios arbatos patariama gerti nutukusiems žmonėms. Žalioji arbata mažina kraujospūdį, padeda pašalinti iš organizmo druskas -ši žaliosios arbatos savybė ypač svarbi mėgstantiems sūrų maistą. Žaliosios arbatos patariama gerti po sočių pietų; nes ji skatina virškinamojo trakto darbą ir padeda greičiau suvirškinti riebų maistą. Ši arbata veiksmingai šalina iš organizmo šlakus bei toksines medžiagas.

Japonų mokslininkai teigia, kad žalioji arbata pagerina sergančiųjų leukemija savijautą. Nustatyta, kad atominės katastrofos metu gyventojai, gėrę žaliosios arbatos, rečiau sirgo spinduline liga ir ilgiau gyveno. Mokslininkai įrodė, kad žalioji arbata stabdo navikinių ląstelių atsiradimą.

Centrinę nervų sistemą žalioji arbata stimuliuoja geriau nei kava, be to, tai veiksminga profilaktikos priemonė nuo dantų ėduonies. Jei pykina ar vemiate susirgę jūros liga arba važiuodami automobiliu, pakramtykite sausų žaliųjų arbatžolių.

Juodoji arbata

Nuo seniausių laikų žinomos juodosios arbatos gydomosios savybės. Jos priklauso nuo arbatžolėse esančių aktyviųjų medžiagų - flavonoidų, vitaminų, fluoro ir kitų. Flavonoidai veikia kaip oksidantai, neutralizuojantys žmogaus organizme medžiagų apykaitos metu susidariusį laisvųjų radikalų perteklių, kuris žaloja kūno ląsteles, sukelia širdies ir kraujagyslių bei onkologines ligas, skatina jų vystymąsi. Juodoji arbata gerina skrandžio ir žarnyno darbą, žvalina bei ramina sudirgusią nervų sistemą, mažina streso poveikį. Britų tyrėjų duomenimis, reguliariai vartojama juodoji arbata trumpina reabilitacijos laikotarpį po patirto streso, nes slopina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, gamybą. Organizmą žvalina iki 3 minučių nusistovėjusi arbata, o ilgiau nusistovėjusi arbata ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą. Juodoji arbata pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis. Arbatoje esančios rauginės medžiagos ir polife-noliai saugo nuo reumato, podagros bei artrito. Ši arbata yra puiki profilaktikos priemonė nuo inkstų akmenligės. Juodoji arbata stiprina organizmo imuninę sistemą. Stipri juodoji arbata su pienu yra veiksmingas priešnuodis apsinuodijus alkoholiu ar vaistais.

Juodojoje arbatoje esantis taninas trukdo organizmui iš maisto produktų pasisavinti geležį, todėl juodosios arbatos reikėtų mažiau vartoti vegetarams, nėščioms moterims, vaikams, taip pat mažakraujyste sergantiems žmonėms. Juodoji arbata iš organizmo šalina kalcį ir gali slopinti kalcio absorbciją iš dvylikapirštės žarnos, o tai gali sukelti kalcio trūkumą organizme.

Puero arbata

Pastaruoju metu vis populiaresnė tampa puero arbata. Rudą spalvą šiai arbatai suteikia anto-cianai - medžiagos, stiprinančios kraujagysles ir reguliuojančios kraujospūdį. Karšta puero arbata didina kraujospūdį, o šalta - mažina. Puero arbata atpalaiduoja spazmus, skatina šlapimo išsiskyrimą, reguliuoja medžiagų apykaitą, saugo kepenis nuo žalingo aplinkos poveikio. Puero arbatoje yra daug proteinų ir įvairių rūšių cukraus, kurie pagerina virškinamojo trakto darbą ir padeda organizmui geriau pasisavinti riebalus.

Kai arbata - ne į sveikatą

  • Arbata ir opaligė. Sergantiesiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, taip pat gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, arbatžolių arbatos reikėtų gerti mažiau. Sveikame skrandyje yra fosforo rūgšties junginių, kurie mažinarūgščių sekreciją skrandžio sienelių ląstelėse. Arbatoje esantis teofilinas gali nuslopinti šių junginių funkcijas, todėl atsiranda skrandžio rūgšties perteklius. Sergantiesiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige patariama gerti tik silpnos arbatos arba arbatos su pienu.
  • Sergant hipertonija ir ateroskleroze. Arbatoje yra teofilino ir kofeino, dirginančių centrinę nervų sistema, todėl išgėrus stiprios arbatos Kraujagyslės susiaurėja ir padidėja tikimybė galvos kraujagyslėse susidaryti trombams.
  • Sergantiesiems nipertenzija bei kraujagyslių ateroskleroze arbatžolių arbatos patariama gerti ypač saikingai, o ligų paūmėjimo metu arbatos geriau atsisakyti.
  • Jei skundžiatės nemiga. Jei vargina nemiga, vakare prieš miegą, negerkite arbatžolų arbatos. Arbatoje yra daug kofeino, kuris žvalina ir tonizuoja organizmą bei stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Išgėrus stiprios arbatos suaktyvėja kraujotaka, padažnėja širdies ritmas todėl greitai užmigti tikrai nepavyks.
  • Pakilus aukštai temperatūrai. Dažniai teigiama, kad karšta arbata veiksmingai malšina troškulį, todėl jos patariama gerti pakilus aukštai kūno temperatūrai. Tačiau Anglijos farmacininkų nustatyta, kad arbatoje esantis teofilinas tik dar labiau didina aukštą kūno temperatūrą ir skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl išgėrus stiprios arbatos sumažėja bet kurių prieš tai išgertų vaistų gydomasis poveikis.
  • Nėščios moterys ir arbata. Arbatžolių arbatoje esantis kofeinas tonizuoja organizmą sukelia padažnėjusį širdies plakimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, padidindamas krūvį širdžiai ir inkstams, todėl arbata gali tapti nėščiosios sveikatos sutrikimų priežastimi.

Arbatoje yra tam tikras kiekis kofeino, kuris, stimuliuodamas vaisių, neigiamai veikia jo vystymąsi. Vyrauja nuomonė, kad raudonojoje arbatoje kofeino mažiau, todėl ji būsimosioms mamytėms nekenksminga, tačiau nustatyta, kad žalioji ir raudonoji arbatos pagal kofeino kiekį skiriasi nežymiai.

Parengė Remigija ZINKEVIČIENĖ