Dar kartą apie bulves

Bulvės - mūsų antra duona

 

Bulves1Bulvės  į Lietuvą atkeliavusios tik prieš porą šimtų metų, bulvės dabar tapo antrąja duona. Bulvių gumbai turi vidutiniškai 76,3 proc. vandens, 23,7 proc. sausujų medžiagų, iš jų 17,5 proc. krakmolo, 0,5 proc. cukraus, 1-2 proc. baltymų, apie 1 proc. mineralinių medžiagų: kalcio, kalio, fosforo, geležies ir kt. Taip pat yra inulino, gliukozės, sacharozės, citrinų, obuolių, vyno, pieno rūgščių. Labai vertingi bulvių baltymai.

Bulvės - nepakeičiamas kalio šaltinis, kalis padeda išsiskirti iš organizmo radioaktyviam stronciui.

Taigi bulvės yra vertingas dietinis produktas. Kadangi gumbuose daug kalio druskų ir mažai natrio druskų, jos vartotinos sergant kepenų, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Skirtingai negu kiti produktai - "baltymų tiekėjai" (mėsa, sūris, riešutai ir kt), bulvės turi daugiau mineralinių medžiagų. Sergant podagra, inkstų, kepenų ligomis, reumatizmu, šie mineralai padeda organizmui neutralizuoti rūgštis, trikdančias medžiagų apykaitą.

Gydytojai dažnai rekomenduoja bulvių dietą ligoniams, sergantiems širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis. Šviežių bulvių gumbų sultys efektyviai gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Bulvių sultyse (kaip ir gūžinio baltojo kopūsto) yra vitamino U, kuris neleidžia plėtotis opoms. Susirgus tokia sunkia inkstų liga kaip pielonefritas, rekomenduojama bulvių sultis gerti kartu su spanguolių sultimis. Bulvių ir spanguolių sulčių derinys geriau veikia todėl, kad spanguolės turi priešuždegiminio poveikio ir nukenksmina toksines medžiagas.

Liaudies medicina nuo seno bulvių sultis vartoja gastritams (ypač su padidintu skrandžio sulčių rūgštingumu), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligėms gydyti. Pirmenybė teiktina raudonųjų bulvių veislėms, kurios turi daugiau dažančiųjų medžiagų, P grupės vitaminų. Gaminant bulvių sultis, gumbai šepečiu gerai nuvalomi, sutarkuojami plastmasine trintuve ir tyrė išsunkiama. Gaminama prieš pat vartojimą. Sulčių paros dozė - 150-200 ml. Geriama 3-4 savaites po 50 ml 3 kartus per dieną -1-1,5 vai. prieš valg]. Paskui daroma savaitės pertrauka, po to gydymo kursas kartojamas.

Gydymo metu būtina laikytis dietos. Negalima valgyti sūdytų, rūkytų, aštrių valgių, mėsos sultinių - viso to, kas dirgina skrandžio gleivinę. Bulvių sulčių skonį galima pagerinti, į jas truputį įpylus askorbininės ar citrinų rūgšties.

Bulvių sultis vartoja hipertonine ir skydliaukės ligomis sergantys žmonės, nes jose yra acetilcholino (ypač jaunų, šviežių bulvių gumbuose) ir jodo. Patartina jas gerti kartu su burokėlių sultimis. Tam tikrą laiką, gydant bronchinę astmą ir kitas kvėpavimo takų ligas, ligoniams duodamas bulvių, morkų, juodųjų serbentų sulčių mišinys (norint sustiprinti antibiotikų ir sulfanilamidų poveikį).

Liaudies medicina bulvių sultis laiko paprasta ir vertinga, efektyvia vidurius laisvinančia priemone. Bulvienojų nuoviras vartojamas kosuliui mažinti. Žiedai tinka tuberkuliozei ir hemorojui gydyti.

Kai žmogus serga viršutinių kvėpavimo takų kataru, rekomenduojama pakvėpuoti verdamų neluptų bulvių garais. Tarkuotos bulvės dedamos ant nudegintų, nuplikytų odos vietų, egzemų.

Vartodami bulves turime atsiminti, kad antžeminėse jų dalyse, ypač uogose, yra daug nuodingojo solanino ir nitratų. Bulvės gumbuose solaninas daugiausia telkiasi vidiniame žievės sluoksnyje ir prie akučių, daiguose.

Kai kuriems ligoniams patariama bulvių valgyti mažiau. Ligoniams, sergantiems kolitu, nuo bulvių gali imti pūsti vidurius, o tai paaštrina ligą. Mažiau valgyti bulvių, išskyrus bulvių sriubas, turėtų cukriniu diabetu sergantys žmonės, ypač cukraligei paaštrėjus. Mažiau bulvių rekomenduojama ir žmonėms, sergantiems nutukimu.

Doc. Juozas Vasiliauskas