- Informacija
-
Kategorija: Laisvalaikis
-
Atnaujinta: 2016 Rugpjūtis 02, Antradienis 17:22
-
Peržiūros: 1946
2016 m. kelionė "Italijos gėlių pakrantė, aplankant Monaką"
Pirmoji diena. Išvažiavome šeštą val. ryto. Autobusas atvyko iš Kauno su kauniečiais. Diena apsiniaukusi, sėdime po vieną, nes yra láisvos vietos tų, kurie skrenda léktuvu. Važiuojame gražiu Lenkijos keliu kur kažkada gyveno jotvingiai, prusai, kraštovaizdis suformuotas ledynmećiu. Seinai, įdomi katedra, kur palaidotas Antanas Baranauskas. Sustojame atokvėpio Augustave.
Gidas jau skambino mūsų kelionių organizatoriui Donatui, greitai paimsime dar kelis keliauninkus, kurie paliko Lenkijoje po ekskursijos – apsilankymo Varšuvos didžiajame teatre. Lenkijoje augmenija pasidengusi švelnia žaluma, žydi vyšnios. Pravažiuojame Lomžą, Varšuvą, Tomasz Mazovieckij. Vairuotojai varo autobusą be sustojimo, matyt nori pavyti laiką. Jo kaip visada daug sugaišome kamščiuose prie Varšuvos. Diena ilga, nes ir kėlėmės anksti, ir valanda pasukta atgal. Rodos važiavimui galo nebus. Išsigiedrijo, laukai žaliuoja, iki Vroclavo liko 35 km. Gerai, kad puse mūsų keliautojų skrenda léktuvu, tai autobusas pustuštis ir mes galime net pagulėti.
Antroji diena. Išvykstame iš Prahos. Lauke lyja ir šalta. Šiandien vél pravažiuosime 1000 km. Gidas pasakoja Prahos miesto istorijos legendą. Daug mineralinių gelmių ir daug įgriūvų. Nuostabus zoologijos sodas, kuris konkuruoja su Wroclavo sodu. Grojantys fontanai. Senamiestis - bokštų ir bažnyčių miestas. Didinga gelžinkelio stotis. Jojantis Vaclovas į Prahą. Virš Vltavos upės atsiveria šv. Vytauto katedra. Paliekame Prahą. Autobusą buvo sustabdžius mobilioji policija, patikrino dokumentus, užregistravo ir palinkėjo gero kelio.
Regensburgas - nuostabus miestelis, tik visa bėda - šiandien lyja ir net sninga, gana šalta, vaikščiojome su skėčiais ir lietpalčiais, - nei pafilmuoti, ne pafotografuoti. Neveltui Regensburgas, vokiškai Regen – lietus. Apžiürėję miestelį, užėjome į senovinę užeigėlę paragauti karštų dešrelių.
Lietus lyja toliau, važiuojame į Milaną. Bernelių perėja, jungianti Austriją su Italija. Pakilome į 1350 km aukštį. Matėme pirmąjį viaduką, vadinamą Europos viaduku. Leidžiamės žemyn. Kalnuose buvo giedra, nusileidome ir vėl lyja - pietų Tirolis. Jie didžiuojasi, kad yra pietų tiroliečiai, dauguma kalba vokiečių, bet yra šnekančių ir lotynų kalba. Čia gamina grapą, nes vynuogėms klimatas netinka. Kaimų pavadinimai būna daźnai dvivardžiai: vienas itališkas, kitas vokiškas. Kalnai, pasakiški slėniai, viadukai, tiltai, tuneliai. Vėlai vakare pasitikome oro uoste tuos, kurie skrido lėktuvu.
Trečioji diena. Dvi beprotiškos dienos - anksti išvykstame, vėlai privažiuojame viešbutį. Dabar mūsų pilnas autobusas. Po pusryčių, kuriuos šlavėme lietuviškai, o darbuotojai nespėjo nešti mums dešras, stiklines ir pilstyti kavą, - vėliau pasikvietė pagalbininką ruošti kavai, išvažiavome į Milaną. Milane šiek tiek paklausius gido pasakojimo, pasiskirstėme. Vieni apžiūrėjo Milano katedrą, kiti, kurie jau buvę, tai nei lipo, nei kėlėsi į katedros viršų. Turėjome daug laiko pasivaikščioti po miestą, pafotografuoti ir pafilmuoti. Susitikę užėjome į bažnyčią, kurioje yra Leonardo Da Vinčio "Paskutinė vakarienė". Nors spalvos išblukusios, bet įspūdis
nepakartojamas. Gavome ausines su gido pasakojimu, ėjome po 11 žmonių ir būti galėjome 15 min Svarbiausia galima buvo fotografuoti ir filmuoti, kiek nori, svarbu tik kad be blykstės. Bažnyčia išorėje labai įdomi, romaniško stiliaus. Sustojome bendrai nuotraukai.
