Copyright 2019 - Visos teisės saugomos © Audronės darbai, 2004 - 2019

Apie knygą "Lietuvos Vytis"

Susitikome su knygos "Lietuvos Vytis" autoriumi prof. Juozu Galkumi.

Knygoje pateikta daugiau kaip 550 įdomiausių Vyčio atvaizdų, surinktų iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos ir kitų šalių archyvų, muziejų, bibliotekų, privačių kolekcijų, beveik 600 nuotraukų, iliustracijų, ikonografinės medžiagos iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos archyvų ir dvikalbį tekstą, kuriame patraukliai, solidžiai pristatoma Vyčio istorija ir reikšmė, - atskleista Lietuvos valstybės herbo sklaida Europoje nuo viduramžių heraldikos iki šių dienų meno kūrinių.

Autorius grafikas, plakatistas, jis nesistengė pateikti herbo vystymosi istoriją moksliškai, bet daugiau iš dailininko pozicijų. Todėl knygoje ne tiek daug teksto, kiek iliustracijų. Knygoje pateikiama medžiaga rodo ilgą ir garbingą valstybės praeitį, jos europietiškas šaknis, plačius tarpvalstybinius ryšius.

Kaip pasakojo autorius, Vytis vienas seniausių herbų, naudojamų Europoje kaip šalies herbas (1365 m. jį naudojo kunigaikštis Algirdas savo antspaude), tačiau Ipatijaus metraštyje jis paminėtas 13 amžiuje. Anksčiau vadintas „Pagaunia“ (lenk. Pogonia), „Waikimu“. XIX a. Simonas Daukantas „Vaikymą“ pervadino „vyčiu“ (turėdamas galvoje riterį), tuo tarpu, kai Rusijoje kaip senoje valstybėje, herbas pirmą kartą pasirodo tik 15 a.
1930 m. po ilgų ginčų (Amerikos lietuviai siūlė Vytį vadinti Žirgvaikiu)

Tarpukario metais Lietuvos respublika Vytį įteisino kaip herbą, tačiau nebuvo sąlygų jį modifikuoti istoriškai, nes visi istorinai šaltiniai po visų valstybės istorinių peripetijų buvo likę Lenkijoje arba Rusijoje. Mat abiejų tautų respublikoje Vytis buvo vaizduojamas kartu su Ereliu. Pokario metais iš viso buvo draudžiamas, nors jį naudojo Amerikos lietuviai bei lenkai.

Atstačius nepriklausomybę, buvo bandyta modifikuoti herbą istoriškai, tarpukario dailininko Juozo Zikaro (1881–1944) Vytį pakeitė dailininko Arvydo Každailio (g. 1939) Vytis. Buvo kilę nesusipratimų dėl žirgo uodegos – pirmojoje versijoje ji vaizduota nuleista, antrojoje – pakelta.

Daug istorinės medžiagos turi Vokietija ir Švedija, todėl autorius bandė kiek galėjo, ja naudotis. Dailininkai ir dabar kuria savo modifikacijas, vaikai dalyvauja konkursuose ir piešia Vytį savaip, taigi herbas vystosi

Šiuo metu dr. Edmundas Rimša mano, kad herbą reiktų vadinti ne Vyčiu, o Raiteliu.


free counters
Free counters
f t g m