2019 m.

Smulkiau

Kategorija: Metraštis

Atnaujinta: 2020 m. gegužės 12 d., Antradienis 07:02

Peržiūros: 1563

Vasario mėnesio "Sumenėk" programa.

Sugalvojo Vilniaus savivaldybė, paleido autobusą, kuriuo visais vasario mėnesio penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais vilniečiai ir jų svečiai galėjo važiuoti tam tikru numatytu maršrutu ir nemokamai (išskyrus kelias) aplankyti daugybę šiuolaikinio meno galerijų.

Aplankėme jų nemažai: Nacionalinė dailės galeriją, VDA parodų salę "Titanikas", projektų erdvę "Editorial", Užupio meno inkubatorių, Jono Meko vizualiųjų menų centrą, Lietuvos meno pažinimo centrą "Tartle", Šiuolaikinio meno centrą, MO muziejų, galeriją "Meno niša", galeriją "Vartai", galeriją "(AV17) Gallery" - nenuvylė tos, kurios patamsintu šriftu...

2012 m.

Smulkiau

Kategorija: Metraštis

Atnaujinta: 2019 m. gegužės 15 d., Trečiadienis 17:25

Peržiūros: 1103

Dar ne pabaiga metų, tik vidurys. Vasara įpusėjo. Viena organizacija nupirko man už darbą skaitmeninį fotoaparatą, teisingiau - muilinę, bet kai nuotraukos tik internetui daugiausia, tai jos užteks. Norėjau geresnio, bet daugiau neskyrė.

Daug metų nefotografavau, nes tikrai buvo atsibodę. Tada net ryškinau pati, juodai baltos nuotraukos...
dabar daug keliaujame, keliones reikia aprašyti, nereiks prašyti nuotraukų. Šią vasarą fotografuoju daugiausia gėles sode. Mat kuriame filmą, tai jį papildysiu ir nuotraukomis - tai greičiau negu filmuoti.

Skaityti daugiau: 2012 m.

2011 m.

Smulkiau

Kategorija: Metraštis

Atnaujinta: 2018 m. birželio 26 d., Antradienis 12:28

Peržiūros: 985

Ir vėl Bitukė. Internete aš Bitukė nuo 1998 m. pavasario, tada pradėjau kurti (mokytis) pirmąją savo svetainę, pavadindama ja bituke. Tai buvo geocities serveryje, vėliau perkėliau ją į brinkster.com, o kai geocities atsisakė laikyti mus nemokančius, webring.com pasisiūlė ir automatiškai perkėlė Bitukę ir kitas mano svetaines iš geocities pas save. Netikrinu jų ir nežiūriu, ten daug yra nebeveikančių nuorodų, ir dėl senumo ir dėl automatinio perkėlimo. Tai pirmoji svetainė, jaučiu jai nostalgiją, nes mokiausi ir kūriau su įkvėpimu ir dabar visai nenoriu jos liesti, norisi palikti tokią, kokia buvo sukurta. Gal vieną dieną reiks patvarkyti nebeveikiančias nuorodas.

Iš jos gelmių (brinkster.com) išeidavo dar straipsniai, kuriuos karts nuo karto papildau naujais ir pakeičiu pirmą puslapį pagal metų laikus. Čia žieminis puslapis. Rengiausi tuos straipsnius perkelti čia, bet taip ir liko kažkur diskuose...

Nesirengiu čia aprašinėti visas savo sukurtas svetaines, apie tai užtenkamai aprašyta. Pasakoju tik, kaip gimė ši, ir vėl "Bitukė".

Skaityti daugiau: 2011 m.

2015 m.

Smulkiau

Kategorija: Metraštis

Atnaujinta: 2016 m. sausio 28 d., Ketvirtadienis 19:50

Peržiūros: 2767

2015-12-03 "Karpinių Kalėdos"

Buvome tarptautinėje karpinių parodoje "Karpinių Kalėdos", kuri vyko Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Ši tarptautinė paroda jau trečioji. Šilta nuo tos žmogiškos kruopščių rankų šilumos, šalta ir balta kaip sniegas, nes dauguma darbų iš balto popieriaus. Net eglė papuošta baltais karpiniais.

2015 m. rugsėjo 17-18 d. Dalyvavau Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos projekte „ŠEIMOS ISTORIJA – IŠSAUGOKIME ATEITĮ“.
Buvome pakviesti skaityti paskaitų tema "Genealogija - fiziniai ir interneto šaltiniai". Mano tema - " Genealoginių medžių, lentelių sudarymas ir braižymas".

2011-05-09 buvome Senosios muzikos ir šokių ansamblio „Banchetto musicale"teatralizuotame  koncerte RUOTA DI FORTŪNA. Tai Vilniaus legenda apie Žygimantą ir Barborą (Choreografė BARBARA SPARTI (Italija), programos scenarijaus autorės JŪRATĖ VIČIENĖ ir BIRUTĖ MAR.

Prieš 460 metų, gegužės 8 d., Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės mirtis nutraukė legendomis apipintą meilės istoriją su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu. Jokia kita valdovų pora Lietuvos istorijoje neturi tokios gilios ir įvairiopos istorinės atminties tradicijos. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilė vienas kitam žadino amžininkų nuostabą. Ji iki šiol tebėra istorikų domėjimosi tema.

Skaityti daugiau: 2015 m.