Paskaitos "Dingęs Vilnius"

Pirmosios fotografijos Vilniuje pasirodė apie 1858 m., pirmieji Vilniaus vaizdai - 1860 m.

19 a. pabaigoje pasižymėjo fotografas Juzefas Čechavičius.

Apie jį rašo Vikipedija: Bajoras. 1853–1856 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1856 m. Paryžiuje mokėsi fotografijos, 1862 m. Varšuvoje – dailės.

1863–1865 m. gyveno ir turėjo fotoateljė Vitebske. Nuo 1865 m. gyveno Vilniuje. 1866 m. atidarė fotoateljė, ji veikė iki 1888 m. su 1874–1876 m. pertrauka. 1876–1885 m. Prancūzų fotografijos draugijos narys.

Fotografavo Rusijos vaizdus, nuo 1869 m. – Vilniaus architektūrą ir apylinkes. Užfiksavo miesto mugių, statybų vaizdų. Pirmasis iš Lietuvos fotografų pradėjo fotografuoti interjerus. Paliko grafikos darbų.

Fotografas Jan Bulhakas aprašė Vilniaus peisažus. Jo fotografijų stilius buvo pavadintas piktorializmu (liet. tapybišku. A Sveikovskis turėjo savo atelje Vokiečių gt.

Matėme daug vaizdų ir objektų, kurie dabar arba visai pakitę arba jų jau nėra, kaip antai baltoji varpinė priešais šv.Onos bažnyčią. Ji buvo nugriauta, nes toje vietoje 1870 m. tiesė Aleksandro gatvę (dabar ji Maironio). Raudonoji dabartinė neogotikinė varpinė pastatyta 1874 m.

1896 m. buvo nutiestas kelias kalnu į Gedimino pilį, kuri tada irgi buvo visai kita. Pilyje įrengta kavinė.

Tais laikais Vilniaus gyventojai buvo skirstomi į dvi grupes ir taip vadinami: mundurais ir frakais. Mundurai - žmonės, tarnaujantys ir pritariantys valdžiai, frakai - žmonės, nusiteikę priešiškai caristiniam režimui.

Dabartinio Operos ir baleto teatro vietoje buvo dujų fabrikas, pastatytas 1864 m., dujos buvo naudojamos gatvių žibintams. Žaliasis tiltas vadinamas žaliuoju nuo 1739 m., atstatytas 1829 m., dabartinis - 1952 m., kurį mačiau, kaip griovė. Katedros aikštėje vykdavo Jurginių mugė, 1901 m. - perkelta į Lukiškių aikštę.

2012-03-01 Antroji paskaita XVII - XVIII a. Vilnius dailės kūriniuose

Vienas žymiausių dailininkų P.Smuglevičius Vilnių tapė 18 a. pabaigoje. Sebastijano Miunsterio leidinyje "Kosmografija" galima pamatyti Vilniaus išsidėstymo vaizdą 1556 metais.

Pirmasis autentiškas 1581 m. Vilniaus miesto vaizdas yra Brauno didžiųjų valstybių atlase, nors ir ne visai teisingas.