- Reklaminis skydelis išsaugotas
- Kategorija: Šis tas
„LEDŲ DIENA"
Senovėje didžiosios krikščioniškos šventės (Kalėdos, Velykos, Sekminės) būdavo švenčiamos net tris ar keturias dienas. Kaip rašo A. J. Greimas savo „Lietuvių mitologijos studijose" („Tautos atminties beieškant", 1990) pirmoji šių švenčių diena buvo krikščioniška, o pašventys - dvi ar net trys dienos visiškai „pagoniškos". Mat šiomis dienomis žmonės melsdavo, kad Dievas duotų gražų orą ir gerai javus užaugintų, apsaugotų juos nuo ledų.
Ledų diena buvo švenčiama paprastai, laikantis tam tikrų draudimų: nepajudinti žemės, nesutrenkti jos kokiu nors staigiu judesiu, nedirbti jokių lauko darbų. Tai Perkūno reikalaujama pagarba žemei, javų augimo ir brandinimo partnerei. Ledų dienos prisakymas: melstis, savo maldavimais įgyti Perkūno prielankumą kad jis saugotų žmonių naudą nuo negerovių.
Žemdirbystei galinčių kenkti gamtos jėgų sutramdymas kaimo visuomenei buvo toks svarbus, kad maldos „nuo ledų ir perkūnijos" buvo atliekamos kiekvienos didesnės šventės metu - per Petrines, Devintines, per Ilges, tik vietoj Perkūno vė liau imta maldauti krikščioniškąjį Dievą.
AR MOKAME PAJUOKAUTI? (pagal kalbininką J. Kabelką)
- Reklaminis skydelis išsaugotas
- Kategorija: Šis tas
Austė matoma nuo 30 min. iki 1:15 - šviesus taškuotas sijonėlis, kuodas surištas kaspinu
2012-06-10
Susigalvojome visa šeima pasivažinėti riedžiais (Segway), net septyniese. Daugeliui iš mūsų tai buvo pirmas kartas.
Aš primojoje gatvėje kritau... , susimušiau galvą - iššoko nemažas gūzas. Susipainiojo mano riedžiai, pradėjo suktis, o išsigandau aš mašinos. Iš viso pirmasis kelias buvo nesaugus važiuojančiam pirmą kartą. Tai Vilniaus gatvė, pilna žmonių (18 val), pilna mašin: tai važiuot šaligatviu, tai gatve, - išsigandau būtent mašinos...
Vėliau Gedimino prospektu buvo visai smagu, paupiu iki Baltojo tilto, per aikštę, prospektu ir vėl Vilniaus gatve. Grįžtant jaučiausi drąsesnė. Numatytas maršrutas turėjo vesti į Trijų kryžių kalną, bet dėl visokių kliūčių (riedžiai atsijungė, kvietėme pagalbą) nebespėjome.
NORI TIKĖK, NORI NETIKĖK
Senovėje žmonės tikėjo esant įvairių ženklų, nuo kurių priklauso sėkmė arba nesėkmė. Kai kas dar ir dabar, nors ir labai netikėdamas, stengiasi vengti nepalankių ženklų. Antai, pasakodamas apie savo sėkmę, dažnas skuba pabelsti į medinį daiktą, kad sėkmė nenusisuktų.
Mūsų senoliai žinojo, kad yra gerų ir blogų ženklų. Pavyzdžiui, saulei leidžiantis pamatyti voratinklį ir jame esantį vorą-sėkmė tikrai neaplenks. Jei voras voratinklyje leidžiasi prieš pat nosį - reikia laukti gerų žinių.
Yra ir daugiau gerų ženklų; pavyzdžiui, rytą išeinant iš namų pamatyti krūtimi maitinamą kūdikį; gatvėje vienu metu sutikti tris vienuoles; šeštadienį netyčia sudaužyti puodelį; aplenkti šieno vežimą čiaudėti prieš valgį (laukia maloni staigmena).
Norint išvengti nemalonumų, reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui:
- jei aplinkybės verčia sakyti netiesą, reikia sukryžiuoti kairės rankos rodomąjį (smilių) ir didįjį (vidurinįjį) pirštus;
- pamačius kelyje katę, paliesti juodą sagą;
- skolinant pinigus, rankoje laikyti surūdijusią vinį;
- niekada nepradėti svarbių darbų penktadienį ar mėnesio 13 dieną.
- Reklaminis skydelis išsaugotas
- Kategorija: Šis tas
Pagal literatūros vadovėlį, išleistą Kaune 1931 m. (Z.K.)
Patarlės - tai sklandžiai išreikštos tezės, taikomos įvairiems gyvenimo reiškiniams. Jos - žmonių išmintis, nes patarlėmis tauta pasisako savo tradicijas, potyrį, pasaulėžvalgą.
Turinio atžvilgiu patarlės iškelia aikštėn įvairių įvairiausių gyvenimo atvejų. Vienomis patarlėmis žmonės pasako, kurių gyvenimo tiesų, dėsnių yra pastebėję; pavyzdžiui:
1. Bendras arklys visada liesas.
2. Kur trumpa, ten ir trūksta.
3. Obuolys netoli terieda nuo obels.
4. Kur vėjas pučia, ten ir šakos linksta.
5. Varną ar prausk, ar neprausk - jis vis toksai.
6. Kieno galva, to ir valia.
7. Virbas nulūžta, virbų šluota nelūžta.
8. Ugnis negesinama išsiplečia.
9. Dėl ilgo liežuvio ne vienam ir dantys išgriuvo.
10. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus.
11. Gardus obuolys, kai nėra sargo