Sodininkystė

Sode 2022 m.

Smulkiau: Kategorija: Sodininkystė; Atnaujinta: 2022 m. lapkričio 23 d., Trečiadienis 10:35; Peržiūros: 114

Vis daugiau ir daugiau pereiname į facebook'ą. Aš taip pat jau mažai čia berašau. Kągi, išeisiu Anapilin, mano profilis FB liks, o tinklapio nebeliks, nes kas gi už jį mokės?

2022-11-23. Sezonas jau baigėsi. Daržas sukastas, medžiai, dėka sūnaus organizuotos gražios talkos, nugenėti, o nereikalingi nupjauti. Liko didelė krūva deginimui, kas sudaro rūpestėlį, nes valdininkai uždraudė soduose deginti laužus...

Vasara - sodininkystės sezonas buvo keistas: ilgas ir šaltas pavasaris, paskui didelė kaitra, o rudenį, kai tikėjomės atgaivos ir ilgo pratęsto rudens, šalnos nugąsdino jau rugsėjo pradžioje. Vėliau buvo šiltas lapkritis, o kas tada begali augti?

Daugelis daržovių kentėjo: iš pradžių didelę drėgmę, paskui didelę sausrą. Kopūstai susiprato galvas sukti tik rugsėjo mėnesį, tai kur jau bespėsi? Kažkiek užaugo, bet lapkričio antroje pusėje porą dienų gavo šalnos. Sušalusius pjoviau su pjūklu. Nors sušąlę, bet liko gyvi, valgome šviežius ir raugintus.

Moliūginiai buvo įdomūs. Gerai augo patisonai, šiek tiek moliūgų (vienas milžinas), o cukinijos tiesiog juokėsi iš manęs, - aš jas laisčiau ir laiščiau raugintomis žolėmis (mat dilgėles darže pamečiau), o jos pradėjo augti tik rugpjūčio mėnesį, tai ne kažkiek ir užaugo.

Bulvės neužaugo, kažkiek pasikasėm, bet iki sezono uždarymo ir suvalgėm. Būdavo, pasidedam pavasariui nemažą krūvą. Šiemet pasidėjau tik sėklai.

Pomidorų turėjom daugiau negu reikia, agurkų irgi užteko.

Braškių šiemet (pirmą kartą) neturėjau, - pernai dalis nukentėjo nuo sausros, šiemet pavasarį tiesiog neaugo ilgai ilgai...
Avietės nederėjo.

Agrastų neturėjome jau antrą vasarą. Pernai kažkas (matyt sprindžiai ar agrastinių pjūklelių vikšrai) nuėdė lapus, uogos buvo labai prastos. Kažkiek sudžiovinau, žiemą turėjau rūgščių razinų, šiemet vėlgi uogų beveik nebuvo.

Vyšnių buvo nedaug, šiek tiek gydėm, nes 2021 m. buvo labai kirmėlėtos.
Obuolių turėjome labai daug, bet šiek tiek mažiau, nei 2020 metais (tada buvo beprotiškai daug). Pasidariau kompotų, išsispaudėme sulčių, gana daug prisidžiovinau. Matyt kitąmet vėl nebus ir valgysim džiovintus, kaip darėm 2021 metais.

Mūsų skanioji kriaušė sirgo (matyt mažai purkšta), nederėjo, šiek tiek paragavom...
Svarainių buvo labai daug. Sulčių užteks keliems metams.

Saulėgrąžos nespėjo užaugti (net ūgiu) ir subręsti, kukurūzų šiek tiek buvo.
Nuo didelės drėgmės po obelim grybai augo, vieni pavasarį, kiti rudenį šalia nupjautos eglės kelmo

Sode 2018 m.

Smulkiau: Kategorija: Sodininkystė; Atnaujinta: 2018 m. rugpjūčio 19 d., Sekmadienis 16:49; Peržiūros: 1478

p>2018-08-19

Nepastebėjome, kaip prasidėjo ir jau baigiasi vasara. Vasara tikrai graži, prasidėjo anksti, buvo sausra iš pradžių, paskui lyjo ir karšta, šilta ir dabar... Nors sausra kai kam pakenkė, bet derliai dideli ir ansktyvi. Obuolių nėra kur dėti, kaip ir 2016 m. Mūsų kriaušė vargšelė, - vos beišlaiko derlių. Buvo labai daug vyšnių ir šilauogių.

Sode 2017

Smulkiau: Kategorija: Sodininkystė; Atnaujinta: 2017 m. rugsėjo 8 d., Penktadienis 17:37; Peržiūros: 2505

2017-08-24 Ech ta vasara, ir buvo, ir nebuvo. Labai lietinga, tik rugpjūtį buvo pora karštų dienų. Daržų laistyti beveik nereikėjo. Rudenėja ir štai pirmi voratinkliai ant mano sodo vartų žiūrint į kaimynų sodą.

2017-06-30 Pagaliau prinoko mano mylimiausia uoga - braškė. Pora dienų buvo siaubingos liūtys, tai kai kurios uogos net į žemę tiesiog įstumtos... Sode plaunu ir džiovinu. O viena braškė užaugo ypatinga...

2017-06-20 Apsigyveno varnėnai, augina šeimą, nors man rodos, viskas šiemet pavėluotai. Čirškia inkile, tėvai maitina, o vaikai išlindę iš inkilo išsižioję laukia, kol jiems įdės į burną. Ar nebūdavo tokiu laiku jau išskridę?

Šaltas vėlyvas pavasaris. Gegužės vidury šalnos (-8, -9 laipsniai naktimis) . Viskas vėluoja

2017-05-14 Varnėnai šiemet neapsigyveno. Pražydo tulpės

Dvyniai avokadai

Smulkiau: Kategorija: Sodininkystė; Atnaujinta: 2017 m. rugpjūčio 24 d., Ketvirtadienis 15:17; Peržiūros: 6188

Sugalvojau 2013 m. pavasarį pasėti (pasodinti) avokadą. Suvalgėme vaisių, o kaulą įkišau į žemę. Išdygo gana greitai. Išleido ilgą stiebą su mažais lapelių pumpurais ir tik daug vėliau pradėjo leisti lapus.

Pirmoje nuotraukoje 2013 m. liepos mėnesį, antroje - rugpjūčio mėnesį. O spalio 13 d. jau turėjo 12 lapų.

Avokadą bandžiau formuoti, kad jis šakotųsi, deja nepavyko. Trečioje nuo kairės nuotraukoje, jei pasididinsite, matosi dvi raudonos linijos, - tose vietose bandžiau kirpti. Bet augalas leido tik vieną ūgį, kiton pusėn neturėjo jėgų.

Senajį tą kreivąjį gegužės mėnesį pasodinau lauke - kiek augs, tiek - žiemą aišku nušals.

Nepavykus išauginti gražaus augalo, 2015 m. žiemą pasėjau kitą avokado kaulą. Ne laikas jam buvo matyti ir jis visai nedygo, iškrapsčiau kaulą ir perskėlus pamačiau daigelį. Dėl įdomumo įkišau tas dvi kaulo puses iki pusės į žemę vazone (matosi nuotraukoje) ir žiūriu vienas išdygo. Jau ir stiebelį išleido ir porą lapelių... Ir kas įdomiausia, po kiek laiko išdygo daigas ir iš antros kaulo pusės. Ką gi auginu kol kas abu, paskui žiūrėsiu. Įdomu, kad perskėlus kaulą, iš vieno daigo išdygo du augalėliai - reiškia dvyniai.


Avokadai 2016 m.	Avokadai 2017 m.	Lokva 2017 m.

Auginau abu. labai daug geria, tik nepalaistyk, žiūrėk jau lapeliai ir nuleipę.

2016-08-01 Ir štai pirmoje nuotraukoje matote gerokai paaugusius. Vienam gal kažko trūksta, o gal šaknys nebetelpa puode. Bet neauginsiu gi aš medžių nei namie, nes nėra sąlygų, t.y. vietos ir saulės, nei sode, - juk medis pietietis. Taigi teks išmesti, arba, jei dar peržiemos tuose pačiuose puoduose, gal kitą pavasarį pasodinsiu sode ir paliksiu :išgyvenimui".

2017-08-24 Susodinau dvynius pavasarį į vieną puodą ir pastačiau lauke (antra nuotrauka). Išsikerojo, patenkinti ir net išsišakojo. Patinka - šaknims daug vietos, bet rudenį arba reiks išmesti, arba atsinešti į kambarį.

Buvome 2016 m. Italijoje. Valgėme naujus vaisius Lokva. Gražūs kauliukai, parsivežiau, pasodinau - auga. greitai auga, labai stiprus kotas ir lapai. Rudenį pasėjau. 2017 m. teko persodinti į didelį puodą.

Sode 2016 m.

Smulkiau: Kategorija: Sodininkystė; Atnaujinta: 2016 m. gruodžio 19 d., Pirmadienis 05:30; Peržiūros: 4116

Gruodžio 19 d. Vargšai obuoliai. Tupi sode po vatinėmis antklodėmis, uždangstyti, apkamšyti dėžėse namuke. Antklodės net suledijusios. Dalį nukėlėm į rūsį, bet ten greitai genda nuo drėgmės. Kambary laikosi gerai, bet bijome didelių šalčių. Šiek tiek šaltuko buvo, bet dar nepakenkė. Tempiam namo, valgom, bet jų tiek daug, kaip niekada nebuvo ir nebus. Kiek šiemet privirta, prikonservuota, prispausta, kiek išmesta ! Net komposto krūva su obuoliais buvo visai nuslinkusi rudenį. Įdomu, ką medžiai darys kitą rudenį? Tiesa, vieną nupjovėm, nes šakps rėmėsi į polietileninį šiltnamį.

Rugsėjo 21 d.

Rudenėja. Rugsėjo pirmoji pusė buvo labai šilta, nuo vidurio atšalo.

Stengiamės užbaigti darbus. Bulvės nukastos, braškės pasodintos, šiandien nuroviau burokus. Kovojame su obuoliais. Jų šiemet kaip niekad daug. Šiandien tris maišiukus nuvežėme į sulčių spaudyklą. Nukratėme Telisarę, nes aš jos valgyti nemėgstu. Išvažiavome iš sodo prieš keturias. Išvažiuojant pavyko labai gražią nuotrauką padaryti. Gaila, nepasižūrėjau formato, - nemėgstu kvadratinio.

Ir tikrai, atrodo vakaras arba naktis. O gal saulės užtemimas? Tiesiog nuotrauka daryta tiesiai prieš saulę.

Rugpjūčio28 d.

Paskutinės vasaros dienos net karštos, 28 - 30 laipsnių. Obuoliai: obuoliai džiovinti, obuoliai kompote, obuoliai sultyse, obuoliai uogienėse ir kiekvieną kartą po 10 kibirų į kompostą. Lūžta šakos, nebeįmanoma paremti. Žieminė saldinė obelis taip išsikerojo, kad šakos jau guli ant žemės, o neseniai po ja šašlyką kepėme.
Šiandien dar ir grybavome: ne kažin kas, nes miške sausa, rinkome raukšlėtuosius gudukus, taip vadinamus kalpokus, šiek tiek lenkiškų baravykų. Miške bevalgant prie mūsų drugelis pristojo, kur mes ten ir jis.

miske

Rugpjūčio 6 d. Lyja ir lyja. Nors šiandien iki pietų davė padirbėti. Lydavo dažnai ir nesmarkiai, kad be apsaugos, trumpom rankovėm galima buvo dirbti. Šiltas lietus. Po pietų įsismarkavo kaip reikiant.

Nulūžo didžiulė šaka su obuoliais. Ant šiltnamio užkrito, gerai, kad dar visai nesuplėšė plėvelės. Nuėmiau česnakus, bet ir džiovinti nėra kur. Pasodintos naujos braškės. Labai gražiai užderėjo brokoliai, jau antrą valgome. Šiltnamyje auga nauja paprika - balerina, varpelis? Pasirodo, vadinasi "Sultono kepurė", Jolanta žiemą iš kažkur atnešė, pasiėmėm sėklų. Dar nenunokus.

Rugpjūčio 3 d. Suvalgėme 10 abrikosų, radome nukritusius. Tiek ir užderėjo. Gražiai nusispalvino, bet skonis šiaip sau. Mūsų saldūs obuoliukai, kurie dabar masiškai krenta, saldesni.

Liepos 31 d.

abrikosai Gegužės 30 d. užplūdo karščiai, karštas buvo ir birželis. Liepa labai lietinga, bet šilta. Gera vasara. Nors rytoj jau rugpjūtis, sode labai žalia, nes visą liepą lyja ir arba šilta, arba karšta, Paprastai vasaros antrą pusę pradedu jausti, kai nuimu svogūnus. Bet jau džiovinu ir viskas dar labai vešlu.

Šiemet pirmą kartą užderėjo abrikosas. Mat pavasarį buvom nusprendę, kad rausim. Visame medyje gal 10 vaisių...Labai daug šilauogių ir ypač obuolių, - krenta sladinukai, valgome.

Balandžio 23 d.

Šaltas pavasaris. Nieko negalime sėti. Važiuojame šiandien pasižiūrėti, nes poryt išvykstame dešimčiai dienų į Italiją ir Prancūziją. Vis dėlto pasodinau svogūnėlius. Mėnesio pradžioje išjungė namuose šildymą, bet buvo priversti už savaitės vėl įjungti. Mums tai laimė... Šildo nedaug, reguliuoja, bet nors šalti radiatoriai nešaldo buto.

Balandžio 8 d.

Šiandien antra diena sode. Šilta, gražu. Mūsų inkile apsigyveno špokai. Čirškia, šneka, kalena. Iš pradžių išsigandę mūsų, žiūri, kas čia bus, paskui aprimo. Nufotografavau telefonu. Smagu, jau kažką savo draugei nešioja, kažką randa ant kito medžio.

Pasėjau gėles ir kopūstus. Žada dar atšalimą, todėl inspektą užklojau dar ir plėvele po stiklu. Dažnai, kai anksti pasėji, dygsta labai ilgai, o kitą kartą ir visai neišdygsta. O mes dar dešimčiai dienų išvažiuoti žadame - Italija, Prancūzija... Ravėjau braškes. Krokai baigia žydėti, greitai pražys hiacintai.
Kaimynai iš rytų (Nijolė) antrą šunį įsigyjo. Toks mažas, piktas ir loja, loja, vis į mūsų puse... Šnauceris, bet be dokumentų... kai aš nueinu į kitą daržo puse, tai jis irgi bėga palei savo tvorą ir vėl loja. O jei pakalbink - tai dar daugiau. kai antrą kartą buvome, gal ir mažiau lojo, - matyt turės prie mūsų įprasti. Senąjįį šunį tankiai pamaitindavom, tai dabar elgiasi padoriau - žiūri ir laukia "gal ką atvežėm".