DARBAI IR KŪRYBA
PAGRINDINIAI
Mano narystė
Paieška
Prisijungti
Sode 2016 m.
Gruodžio 19 d. Vargšai obuoliai. Tupi sode po vatinėmis antklodėmis, uždangstyti, apkamšyti dėžėse namuke. Antklodės net suledijusios. Dalį nukėlėm į rūsį, bet ten greitai genda nuo drėgmės. Kambary laikosi gerai, bet bijome didelių šalčių. Šiek tiek šaltuko buvo, bet dar nepakenkė. Tempiam namo, valgom, bet jų tiek daug, kaip niekada nebuvo ir nebus. Kiek šiemet privirta, prikonservuota, prispausta, kiek išmesta ! Net komposto krūva su obuoliais buvo visai nuslinkusi rudenį. Įdomu, ką medžiai darys kitą rudenį? Tiesa, vieną nupjovėm, nes šakps rėmėsi į polietileninį šiltnamį.
Rugsėjo 21 d.
Rudenėja. Rugsėjo pirmoji pusė buvo labai šilta, nuo vidurio atšalo.
Stengiamės užbaigti darbus. Bulvės nukastos, braškės pasodintos, šiandien nuroviau burokus. Kovojame su obuoliais. Jų šiemet kaip niekad daug. Šiandien tris maišiukus nuvežėme į sulčių spaudyklą. Nukratėme Telisarę, nes aš jos valgyti nemėgstu. Išvažiavome iš sodo prieš keturias. Išvažiuojant pavyko labai gražią nuotrauką padaryti. Gaila, nepasižūrėjau formato, - nemėgstu kvadratinio.
Ir tikrai, atrodo vakaras arba naktis. O gal saulės užtemimas? Tiesiog nuotrauka daryta tiesiai prieš saulę.
Rugpjūčio28 d.
Paskutinės vasaros dienos net karštos, 28 - 30 laipsnių. Obuoliai: obuoliai džiovinti, obuoliai kompote, 
obuoliai sultyse, obuoliai uogienėse ir kiekvieną kartą po 10 kibirų į kompostą. Lūžta šakos, nebeįmanoma paremti. Žieminė saldinė obelis taip išsikerojo, kad šakos jau guli ant žemės, o neseniai po ja šašlyką kepėme.
Šiandien dar ir grybavome: ne kažin kas, nes miške sausa, rinkome raukšlėtuosius gudukus, taip vadinamus kalpokus, šiek tiek lenkiškų baravykų. Miške bevalgant prie mūsų drugelis pristojo, kur mes ten ir jis.
Rugpjūčio 6 d. Lyja ir lyja. Nors šiandien iki pietų davė padirbėti. Lydavo dažnai ir nesmarkiai, kad be apsaugos, trumpom rankovėm galima buvo dirbti. Šiltas lietus. Po pietų įsismarkavo kaip reikiant.
Nulūžo didžiulė šaka su obuoliais. Ant šiltnamio užkrito, gerai, kad dar visai nesuplėšė plėvelės. Nuėmiau česnakus, bet ir džiovinti nėra kur. Pasodintos naujos braškės. Labai gražiai užderėjo brokoliai, jau antrą valgome. Šiltnamyje auga nauja paprika - balerina, varpelis? Pasirodo, vadinasi "Sultono kepurė", Jolanta žiemą iš kažkur atnešė, pasiėmėm sėklų. Dar nenunokus.
Rugpjūčio 3 d. Suvalgėme 10 abrikosų, radome nukritusius. Tiek ir užderėjo. Gražiai nusispalvino, bet skonis šiaip sau. Mūsų saldūs obuoliukai, kurie dabar masiškai krenta, saldesni.
Liepos 31 d.
Gegužės 30 d. užplūdo karščiai, karštas buvo ir birželis. Liepa labai lietinga, bet šilta. Gera vasara. Nors rytoj jau rugpjūtis, sode labai žalia, nes visą liepą lyja ir arba šilta, arba karšta, Paprastai vasaros antrą pusę pradedu jausti, kai nuimu svogūnus. Bet jau džiovinu ir viskas dar labai vešlu.
Šiemet pirmą kartą užderėjo abrikosas. Mat pavasarį buvom nusprendę, kad rausim. Visame medyje gal 10 vaisių...Labai daug šilauogių ir ypač obuolių, - krenta sladinukai, valgome.
Balandžio 23 d.
Šaltas pavasaris. Nieko negalime sėti. Važiuojame šiandien pasižiūrėti, nes poryt išvykstame dešimčiai dienų į Italiją ir Prancūziją. Vis dėlto pasodinau svogūnėlius. Mėnesio pradžioje išjungė namuose šildymą, bet buvo priversti už savaitės vėl įjungti. Mums tai laimė... Šildo nedaug, reguliuoja, bet nors šalti radiatoriai nešaldo buto.
Balandžio 8 d.
Šiandien antra diena sode. Šilta, gražu. Mūsų inkile apsigyveno špokai. Čirškia, šneka, kalena. Iš pradžių išsigandę mūsų, žiūri, kas čia bus, paskui aprimo. Nufotografavau telefonu. Smagu, jau kažką savo draugei nešioja, kažką randa ant kito medžio.
Pasėjau gėles ir kopūstus. Žada dar atšalimą, todėl inspektą užklojau dar ir plėvele po stiklu. Dažnai, kai anksti pasėji, dygsta labai ilgai, o kitą kartą ir visai neišdygsta. O mes dar dešimčiai dienų išvažiuoti žadame - Italija, Prancūzija... Ravėjau braškes. Krokai baigia žydėti, greitai pražys hiacintai.
Kaimynai iš rytų (Nijolė) antrą šunį įsigyjo. Toks mažas, piktas ir loja, loja, vis į mūsų puse... Šnauceris, bet be dokumentų... kai aš nueinu į kitą daržo puse, tai jis irgi bėga palei savo tvorą ir vėl loja. O jei pakalbink - tai dar daugiau. kai antrą kartą buvome, gal ir mažiau lojo, - matyt turės prie mūsų įprasti. Senąjįį šunį tankiai pamaitindavom, tai dabar elgiasi padoriau - žiūri ir laukia "gal ką atvežėm".
Komentaras (0)
Peržiūros: 1750
Choras "Indraja"
2015-10-24 Vakaras P.Širviui atminiti.
 |
 |
Dainavo Dusetų moterų ansamblis ir mūsų Indraja dainas Širvio žodžiais. Mūsų dainos: keturi Janinos ir L.Abariaus duetai, Jūreivio daina, l.d. Tris dienas, l.d. Per girią girelę, Kas čia yr?, paskutonę "Sartai, jūs Sartai mylynieji" - dainavo abu kolektyvai |
2015-10-18 Poezijos ir muzikos valanda P. Širviui atminti. Nedalyvavau, nes tuo metu buvau Ispanijoje.
2015-09-09 Koncertavome Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje (V.Povilonienė, operos solistė ..? ?....., Monika Kvietkutė, Regina Maciūtė, choras Indraja)
Psalmė "Pasikalbėjimas su motina", A.Miškinis, L.Abarius
Tėviškei, R.Katinaitė-Lumpickienė, L.Abarius
Tris dienas, lietuvių liaudies daina,
Per girią girelę, lietuvių liaudies daina
Mes draugavom seniai, P.Širvys, L.Abarius. Dainavo Janina ir L.Abarius
Kas čia yr? L.Abarius
2015-08-30 choro grupė giedojo mišias Utenos Švenčiausios Mergelės Marijos kankinių karalienės koplyčioje. Nebuvau...
2015-07-05 choro grupė giedojo mišias Spitrėnu bažnyčioje. Nebuvau...
Perskaityta 2015 m.
| Data | Autorius | Šalis | Pavadinimas | Komentarai |
| 2015 m. gruodis | Herbjorg Wassmo | Norvegija | Karnos kraitis | Išklausyta audio (buvo skaityta v) |
| 2015 m. gruodis | Herbjorg Wassmo | Norvegija | Septintas susitikimas | Išklausyta audio (buvo skaityta neseniai) |
| 2015 m. gruodis | Ruta Rendell | Vaikeliai girioje | skaityta pdf | |
| 2015 m. gruodis | Graham Greene | Monsinjoras Kichotas | skaityta pdf. Inscenizuoja Din Kichotą, pritaikant šioms dienoms | |
| 2015-12-26 | Jette A.Kaarsbøl | Danija | Užverstas dienoraštis | Gana įdomiai skaitosi. 1875-1932 m. moterų gyvenimas. Frederikė išteka už Frederiko, kuris yra labai jai geras, įdomus žmogus visuomenėje, bet ilgainiui pasirodo besąs homoseksualu. |
| 2015-12-17 | Rita Lunskienė | Lietuva | tik laimės aidas | Man pasirodė viskas dirbtina, - neįtikino. Vaizduojamos keturios šeimos: trys jaunų santuokinių ir viena - moteris narkomanė. Saldžios poros, visą laiką paskendusios aistrose, ir nors yra visokių nukrypimų, visa tai atrodo saldu ir netikra. Šiek tiek įdomiau sekti, kaip seksis išgyventi narkomanei Aurelijai. Knygoje stebina detalus maisto ir patiekalų aprašymas, - kas buvo patiekta, ir kaip buvo skanu... |
| 2015-12-11 | Silvija Lomsargytė Pukienė | Lietuva | Dita. Paralelės | Šilta knyga, ypač pradžia. Pokario sovietiniai laikai pažįstami.Pprisimeni ir stebiesi, kad taip gyvenome... |
| 2015-12-07 | Herbjørg Wassmo (Dinos nygos autorė) | Norvegija | Bėgimas nuo Franko | Sakyčiau, nuobodoka knyga. Šiek tiek pakelia susidomėjimą paskutiniai skyriai. Herojė rašytoja, kuri ir rašo šią knygą, su drauge Frida pabėga pasiėmusios jai pervestus didelius meilužio pinigus ir keliauja. Ji bijo savęs, draugės ir visų kitų, klauso Fridos, atbunda ir tampa stipresne tik knygos pabaigoje... |
| 2015-11-29 | Herbjørg Wassmo (Diops nygos autorė) | Norvegija | Septintas susitikimas | Neblogai skaitosi. pasakojama apie jo ir jos atskirus gyvenimus ir ėjimo prie to, kad abu trokšta suartėti, susipažinę, kai buvo vaikais. |
| 2015-11-10 | Dita Zikarė | Lietuva | Aiškiaregės klaida | Jei iš pradžių nori priimti už tiesą, kuo toliau, tuo daugiau įsitikini, kad tai tik svajonės (fantazija) valdyti žmonių pasąmonę. |
| 2015-10-31 | Rasa de Silva | Lietuva, Airija, Brazilija | Kaip išgyventi amžių sandūroje | Namų šeimininkės užrašai. Iš pradžių skeptiškai žiūrėjau į tokias rašliavas. Kaip ir čia rašė - skaitai ir šypsaisi, visą knygą šypsaisi. Pasiutusi moteris, jumoristė...įdomūs laisvalaikio skaitiniai |
| 2015-10-27 | Jonas Užurka | Lietuva | Sofija Vytautaitė | Labai šiltai aparašo Lietuvos istoriją ir jos valdovus |
| 2015-10-10 | Francois Rachline | Prancūzija | Sisifas |
Graikų mitologija - Sisifas, graikų karalius, gyvenęs 14-13 a.pr.Kr. Romanas apie jo gyvenimą, tų laikų tradicijas. |
Sode 2015 m.
Ruduo
Rudenėja, kaip gaila... Ir kai gražios saulėtos dienos, man visada liūdna... Jau ir darbus baigėme beveik. Ir eglę supleškinome, bet pelenų visai mažai.
Užaugo kopūstai milžinai, valgome labai skanias kriaušes. Jau lapkričio 2 d., buvo šalnos, užšaldė žemę, kad negalėjome perkasti paskutinio ploto. Šiandien atšilo, lyja, tikimės susitvarkyti
Vasara
2015-09-12 Tvora pastatyta. Vakar Stasys su berniukais pastatė ir nupjovė mūsų pasenusią mėlynąją eglę. Jai jau buvo apie 35 metus. Pats Stasys ėmėsi ir padarė. Buvo daug baimės, kad ko nors nesulaužyti: mūsų sandėliuko, inspekto, kaimynų tvoros. Net kaimynui už tvoros liepė mašinas išvaryti iš kiemo. Pjaustė šakas ir lipo kopėčiomis aukštyn. Viskas taip greitai įvyko...
O šiandien su Vytu radome tokį vaizdą. Mano darželis šiemet ypatingai gražiai atrodė, dabar pats žydėjimas, - viskas jam kliūvo. Medieną Stasys pasiėmė, bet liko milžiniška krūva šakų. Manėme, kad gražiai sudeginsime, o pasirodo negalima soduose deginti laužų, nebent bačkoje. Kągi, atsiridenome bačką ant sukasto rugių lauko ir nešiau, nešiau mažas šakutes. O varge, gale dienos ji buvo pilna sudegusių anglių ir pelenų. Didesnes šakas krovėme prie sandėliuko ir prie tujų. Atlaisvinome darželį. Kiek laiko reiks kurenti, jei tik bačkoje? Sako baudos didelės, jei pagauna deginant laužus...
2015-09-06, sekmadienį
 |
sode svečiavosi Rodrigas su Rita ir Brigita. Dieną prieš tai mums išrovė tvoros stulpus. Keliuku važiuoja didelės mašinos ir mūsų tvora buvo gerokai atsikišusi, statyta pirmoji. Vėliau statę kaimynai smarkiai atsitraukė. Viską padaryti žadėjo labai organizuotas ir veiklus kaimynas Stasys. |
 |
| Einame apžsižiūrėti | Vytas rodo sumedėjusį bijūną |
2015-08-06 Karšta savaitė - 32 - 34 laipsniai, retas dalykas Lietuvoje. Svogūnai ir česnakai nurauti, jau džiūsta. Pasirodė pirmieji agurkai - 15 dienų vėliau nei pernai, - mat vėlyvas buvo pavasaris.
2015-07-11 Šiandien skyniau juoduosius serbentus, žirnius. Užsikonervavau tris indelius žirnelių, o juoduosius serbentus užpyliau cukrumi ir degtine. Bus trauktinė: apie 1 kg uogų, puse kg cukraus, 700 g degtinės, o paskui tobulinsiu :-)
O surinktus šparaginius žirnius ištroškinau su vištiena - skanu !
2015-07-08 Braškės baigiasi, paskutiniąsias pribaigė sausra - iškepė, išdžiūvo, susitraukė. Šiandien berinkdama pastebėjau labai įdomų dalyką, kurio nemokėčiau ir paaiškinti. Mutantas?
Braškė iš savo uogos išaugino braškių kelmelį. Pasodinau jį vazone ir bandysiu auginti namie... jei išaugusios uogoje šaknelės įsitvirtins žemėje, gal per kalėdas valgysime braškes? :_)
2015-06-17 Valgėme ir atsivežėme pirmąsias braškes. Šiemet jos vėlavo bent 10 dienų. Visas triūsas sode atsiperka, kai pasirodo braškės - man jos skaniausios... Žydi bijūnai
Pavasaris
2015 balandžio 30 d.
Šiandien taip žydi hiacintai... ir kaukazinė slyvaitė, - matote puslapio viršuje, pirmoji nuotrauka.
Ir varnėnas inkile gyvena, tik nepagavau nufotografuoti...
|
2015 m. pavasaris. Nutariau rašyti sodo metraštį, dešinėje - pirmosios tulpės, žemaūgės, kaip žvaigždutės
|
 |
ir pirmosios tulpės, žemaūgės, kaip žvaigždutės
Komentaras (0)
Peržiūros: 2020
Italija, Monakas
2016 m. kelionė "Italijos gėlių pakrantė, aplankant Monaką"
Pirmoji diena. Išvažiavome šeštą val. ryto. Autobusas atvyko iš Kauno su kauniečiais. Diena apsiniaukusi, sėdime po vieną, nes yra láisvos vietos tų, kurie skrenda léktuvu. Važiuojame gražiu Lenkijos keliu kur kažkada gyveno jotvingiai, prusai, kraštovaizdis suformuotas ledynmećiu. Seinai, įdomi katedra, kur palaidotas Antanas Baranauskas. Sustojame atokvėpio Augustave.
Gidas jau skambino mūsų kelionių organizatoriui Donatui, greitai paimsime dar kelis keliauninkus, kurie paliko Lenkijoje po ekskursijos – apsilankymo Varšuvos didžiajame teatre. Lenkijoje augmenija pasidengusi švelnia žaluma, žydi vyšnios. Pravažiuojame Lomžą, Varšuvą, Tomasz Mazovieckij. Vairuotojai varo autobusą be sustojimo, matyt nori pavyti laiką. Jo kaip visada daug sugaišome kamščiuose prie Varšuvos. Diena ilga, nes ir kėlėmės anksti, ir valanda pasukta atgal. Rodos važiavimui galo nebus. Išsigiedrijo, laukai žaliuoja, iki Vroclavo liko 35 km. Gerai, kad puse mūsų keliautojų skrenda léktuvu, tai autobusas pustuštis ir mes galime net pagulėti.
Antroji diena. Išvykstame iš Prahos. Lauke lyja ir šalta. Šiandien vél pravažiuosime 1000 km. Gidas pasakoja Prahos miesto istorijos legendą. Daug mineralinių gelmių ir daug įgriūvų. Nuostabus zoologijos sodas, kuris konkuruoja su Wroclavo sodu. Grojantys fontanai. Senamiestis - bokštų ir bažnyčių miestas. Didinga gelžinkelio stotis. Jojantis Vaclovas į Prahą. Virš Vltavos upės atsiveria šv. Vytauto katedra. Paliekame Prahą. Autobusą buvo sustabdžius mobilioji policija, patikrino dokumentus, užregistravo ir palinkėjo gero kelio.
Regensburgas - nuostabus miestelis, tik visa bėda - šiandien lyja ir net sninga, gana šalta, vaikščiojome su skėčiais ir lietpalčiais, - nei pafilmuoti, ne pafotografuoti. Neveltui Regensburgas, vokiškai Regen – lietus. Apžiürėję miestelį, užėjome į senovinę užeigėlę paragauti karštų dešrelių.
Lietus lyja toliau, važiuojame į Milaną. Bernelių perėja, jungianti Austriją su Italija. Pakilome į 1350 km aukštį. Matėme pirmąjį viaduką, vadinamą Europos viaduku. Leidžiamės žemyn. Kalnuose buvo giedra, nusileidome ir vėl lyja - pietų Tirolis. Jie didžiuojasi, kad yra pietų tiroliečiai, dauguma kalba vokiečių, bet yra šnekančių ir lotynų kalba. Čia gamina grapą, nes vynuogėms klimatas netinka. Kaimų pavadinimai būna daźnai dvivardžiai: vienas itališkas, kitas vokiškas. Kalnai, pasakiški slėniai, viadukai, tiltai, tuneliai. Vėlai vakare pasitikome oro uoste tuos, kurie skrido lėktuvu.
Trečioji diena. Dvi beprotiškos dienos - anksti išvykstame, vėlai privažiuojame viešbutį. Dabar mūsų pilnas autobusas. Po pusryčių, kuriuos šlavėme lietuviškai, o darbuotojai nespėjo nešti mums dešras, stiklines ir pilstyti kavą, - vėliau pasikvietė pagalbininką ruošti kavai, išvažiavome į Milaną. Milane šiek tiek paklausius gido pasakojimo, pasiskirstėme. Vieni apžiūrėjo Milano katedrą, kiti, kurie jau buvę, tai nei lipo, nei kėlėsi į katedros viršų. Turėjome daug laiko pasivaikščioti po miestą, pafotografuoti ir pafilmuoti. Susitikę užėjome į bažnyčią, kurioje yra Leonardo Da Vinčio "Paskutinė vakarienė". Nors spalvos išblukusios, bet įspūdis
nepakartojamas. Gavome ausines su gido pasakojimu, ėjome po 11 žmonių ir būti galėjome 15 min Svarbiausia galima buvo fotografuoti ir filmuoti, kiek nori, svarbu tik kad be blykstės. Bažnyčia išorėje labai įdomi, romaniško stiliaus. Sustojome bendrai nuotraukai.
Aš Versliukuose
