.djvu failai

Failų .djvu plėtinių skaitymas

Perinstaliavus Windows'us, reikėjo susitvarkyti du DjVu įskiepiais. Vienoje svetainėje naudoju djVu failus archyvinių metrikų suspaudimui. Redaktoriaus failą turėjau, tai lengvai ir įdiegiau. Pradėjau dirbti. Su įskiepiais naršyklei truputį privargau šį kartą.

Iš pradžių suradau DjVu įskiepį ir nepastebėjau, kad jis sukurtas Chromo naršyklei, - matyt neseniai.
Čia reikia tik atsisiųsti tokį, kuris tinka tavo kompiuteriui su 32 ar 64 bit'ų sistema.

Italija, Monakas

2016 m. kelionė "Italijos gėlių pakrantė, aplankant Monaką"

Filmo santrauka

Pirmoji diena.  Išvažiavome šeštą val. ryto. Autobusas  atvyko iš Kauno su kauniečiais. Diena apsiniaukusi, sėdime po vieną, nes yra láisvos vietos tų, kurie skrenda léktuvu. Važiuojame gražiu Lenkijos keliu kur kažkada gyveno jotvingiai, prusai, kraštovaizdis suformuotas ledynmećiu. Seinai, įdomi katedra, kur palaidotas Antanas Baranauskas. Sustojame atokvėpio Augustave.

     Gidas jau skambino mūsų kelionių organizatoriui Donatui, greitai paimsime dar kelis keliauninkus, kurie paliko Lenkijoje po ekskursijos – apsilankymo Varšuvos didžiajame teatre. Lenkijoje augmenija pasidengusi švelnia žaluma, žydi vyšnios. Pravažiuojame Lomžą, Varšuvą, Tomasz Mazovieckij. Vairuotojai varo autobusą be sustojimo, matyt nori pavyti laiką. Jo kaip visada daug sugaišome kamščiuose prie Varšuvos. Diena ilga, nes ir kėlėmės anksti, ir valanda pasukta atgal. Rodos važiavimui galo nebus. Išsigiedrijo, laukai žaliuoja, iki Vroclavo liko 35 km. Gerai, kad puse mūsų keliautojų skrenda léktuvu, tai autobusas pustuštis ir mes galime net pagulėti.

Antroji diena. Išvykstame iš Prahos. Lauke lyja ir šalta. Šiandien vél pravažiuosime 1000 km. Gidas pasakoja Prahos miesto istorijos legendą. Daug mineralinių gelmių ir daug įgriūvų. Nuostabus zoologijos sodas, kuris konkuruoja su Wroclavo sodu. Grojantys fontanai. Senamiestis - bokštų ir bažnyčių miestas. Didinga gelžinkelio stotis. Jojantis Vaclovas į Prahą. Virš Vltavos upės atsiveria šv. Vytauto katedra. Paliekame Prahą. Autobusą buvo sustabdžius mobilioji policija, patikrino dokumentus, užregistravo ir palinkėjo gero kelio.
      Regensburgas - nuostabus miestelis, tik visa bėda - šiandien lyja ir net sninga, gana šalta, vaikščiojome su skėčiais ir lietpalčiais, - nei pafilmuoti, ne pafotografuoti. Neveltui Regensburgas, vokiškai Regen – lietus. Apžiürėję miestelį, užėjome į senovinę užeigėlę paragauti karštų dešrelių.

     Lietus lyja toliau, važiuojame į Milaną. Bernelių perėja, jungianti Austriją su Italija. Pakilome į 1350 km aukštį. Matėme pirmąjį viaduką, vadinamą Europos viaduku. Leidžiamės žemyn. Kalnuose buvo giedra, nusileidome ir vėl lyja - pietų Tirolis. Jie didžiuojasi, kad yra pietų tiroliečiai, dauguma kalba vokiečių, bet yra šnekančių ir lotynų kalba. Čia gamina grapą, nes vynuogėms klimatas netinka. Kaimų pavadinimai būna daźnai dvivardžiai: vienas itališkas, kitas vokiškas. Kalnai, pasakiški slėniai, viadukai, tiltai, tuneliai. Vėlai vakare pasitikome oro uoste tuos, kurie skrido lėktuvu.

Trečioji diena. Dvi beprotiškos dienos - anksti išvykstame, vėlai privažiuojame viešbutį. Dabar mūsų pilnas autobusas.  Po pusryčių, kuriuos šlavėme lietuviškai, o darbuotojai nespėjo nešti mums dešras, stiklines ir pilstyti kavą, - vėliau pasikvietė pagalbininką ruošti  kavai, išvažiavome į Milaną. Milane šiek tiek paklausius gido pasakojimo, pasiskirstėme. Vieni apžiūrėjo  Milano katedrą, kiti, kurie jau buvę,  tai nei lipo, nei kėlėsi į katedros viršų. Turėjome daug laiko pasivaikščioti po miestą, pafotografuoti ir pafilmuoti. Susitikę užėjome į bažnyčią, kurioje yra Leonardo Da Vinčio "Paskutinė vakarienė". Nors spalvos išblukusios, bet įspūdis
nepakartojamas. Gavome ausines su gido pasakojimu, ėjome po 11 žmonių ir būti galėjome 15 min Svarbiausia galima buvo fotografuoti ir filmuoti, kiek nori, svarbu tik kad be blykstės. Bažnyčia išorėje labai įdomi, romaniško stiliaus. Sustojome bendrai nuotraukai.

Sode 2016 m.

Gruodžio 19 d. Vargšai obuoliai. Tupi sode po vatinėmis antklodėmis, uždangstyti, apkamšyti dėžėse namuke. Antklodės net suledijusios. Dalį nukėlėm į rūsį, bet ten greitai genda nuo drėgmės. Kambary laikosi gerai, bet bijome didelių šalčių. Šiek tiek šaltuko buvo, bet dar nepakenkė. Tempiam namo, valgom, bet jų tiek daug, kaip niekada nebuvo ir nebus. Kiek šiemet privirta, prikonservuota, prispausta, kiek išmesta ! Net komposto krūva su obuoliais buvo visai nuslinkusi rudenį. Įdomu, ką medžiai darys kitą rudenį? Tiesa, vieną nupjovėm, nes šakps rėmėsi į polietileninį šiltnamį.

Rugsėjo 21 d.

Rudenėja. Rugsėjo pirmoji pusė buvo labai šilta, nuo vidurio atšalo.

Stengiamės užbaigti darbus. Bulvės nukastos, braškės pasodintos, šiandien nuroviau burokus. Kovojame su obuoliais. Jų šiemet kaip niekad daug. Šiandien tris maišiukus nuvežėme į sulčių spaudyklą. Nukratėme Telisarę, nes aš jos valgyti nemėgstu. Išvažiavome iš sodo prieš keturias. Išvažiuojant pavyko labai gražią nuotrauką padaryti. Gaila, nepasižūrėjau formato, - nemėgstu kvadratinio.

Ir tikrai, atrodo vakaras arba naktis. O gal saulės užtemimas? Tiesiog nuotrauka daryta tiesiai prieš saulę.

Rugpjūčio28 d.

Paskutinės vasaros dienos net karštos, 28 - 30 laipsnių. Obuoliai: obuoliai džiovinti, obuoliai kompote, obuoliai sultyse, obuoliai uogienėse ir kiekvieną kartą po 10 kibirų į kompostą. Lūžta šakos, nebeįmanoma paremti. Žieminė saldinė obelis taip išsikerojo, kad šakos jau guli ant žemės, o neseniai po ja šašlyką kepėme.
Šiandien dar ir grybavome: ne kažin kas, nes miške sausa, rinkome raukšlėtuosius gudukus, taip vadinamus kalpokus, šiek tiek lenkiškų baravykų. Miške bevalgant prie mūsų drugelis pristojo, kur mes ten ir jis.

Rugpjūčio 6 d. Lyja ir lyja. Nors šiandien iki pietų davė padirbėti. Lydavo dažnai ir nesmarkiai, kad be apsaugos, trumpom rankovėm galima buvo dirbti. Šiltas lietus. Po pietų įsismarkavo kaip reikiant.

Nulūžo didžiulė šaka su obuoliais. Ant šiltnamio užkrito, gerai, kad dar visai nesuplėšė plėvelės. Nuėmiau česnakus, bet ir džiovinti nėra kur. Pasodintos naujos braškės. Labai gražiai užderėjo brokoliai, jau antrą valgome. Šiltnamyje auga nauja paprika - balerina, varpelis? Pasirodo, vadinasi "Sultono kepurė", Jolanta žiemą iš kažkur atnešė, pasiėmėm sėklų. Dar nenunokus.

Rugpjūčio 3 d. Suvalgėme 10 abrikosų, radome nukritusius. Tiek ir užderėjo. Gražiai nusispalvino, bet skonis šiaip sau. Mūsų saldūs obuoliukai, kurie dabar masiškai krenta, saldesni.

Liepos 31 d.

Gegužės 30 d. užplūdo karščiai, karštas buvo ir birželis. Liepa labai lietinga, bet šilta. Gera vasara. Nors rytoj jau rugpjūtis, sode labai žalia, nes visą liepą lyja ir arba šilta, arba karšta, Paprastai vasaros antrą pusę pradedu jausti, kai nuimu svogūnus. Bet jau džiovinu ir viskas dar labai vešlu.

Šiemet pirmą kartą užderėjo abrikosas. Mat pavasarį buvom nusprendę, kad rausim. Visame medyje gal 10 vaisių...Labai daug šilauogių ir ypač obuolių, - krenta sladinukai, valgome.

Balandžio 23 d.

     Šaltas pavasaris. Nieko negalime sėti. Važiuojame šiandien pasižiūrėti, nes poryt išvykstame dešimčiai dienų į Italiją ir Prancūziją. Vis dėlto pasodinau svogūnėlius. Mėnesio pradžioje išjungė namuose šildymą, bet  buvo priversti už savaitės vėl įjungti. Mums tai laimė... Šildo nedaug, reguliuoja, bet nors šalti radiatoriai nešaldo buto.

Balandžio 8 d.

     Šiandien antra diena sode. Šilta, gražu. Mūsų inkile apsigyveno špokai. Čirškia, šneka, kalena. Iš pradžių išsigandę mūsų, žiūri, kas čia bus, paskui aprimo. Nufotografavau telefonu. Smagu, jau kažką savo draugei nešioja, kažką randa ant kito medžio.

     Pasėjau gėles ir kopūstus. Žada dar atšalimą, todėl inspektą užklojau dar ir plėvele po stiklu. Dažnai, kai anksti pasėji, dygsta labai ilgai, o kitą kartą ir visai neišdygsta. O mes dar dešimčiai dienų išvažiuoti žadame - Italija, Prancūzija... Ravėjau braškes. Krokai baigia žydėti, greitai pražys hiacintai.
     Kaimynai iš rytų (Nijolė) antrą šunį įsigyjo. Toks mažas, piktas ir loja, loja, vis į mūsų puse... Šnauceris, bet be dokumentų... kai aš nueinu į kitą daržo puse, tai jis irgi bėga palei savo tvorą ir vėl loja. O jei pakalbink - tai dar daugiau. kai antrą kartą buvome, gal ir mažiau lojo, - matyt turės prie mūsų įprasti. Senąjįį šunį tankiai pamaitindavom, tai dabar elgiasi padoriau - žiūri ir laukia "gal ką atvežėm".

2015 m.

2015-12-03 "Karpinių Kalėdos"

Buvome tarptautinėje karpinių parodoje "Karpinių Kalėdos", kuri vyko Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Ši tarptautinė paroda jau trečioji. Šilta nuo tos žmogiškos kruopščių rankų šilumos, šalta ir balta kaip sniegas, nes dauguma darbų iš balto popieriaus. Net eglė papuošta baltais karpiniais.

2015 m. rugsėjo 17-18 d. Dalyvavau Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos projekte „ŠEIMOS ISTORIJA – IŠSAUGOKIME ATEITĮ“.
Buvome pakviesti skaityti paskaitų tema "Genealogija - fiziniai ir interneto šaltiniai". Mano tema - " Genealoginių medžių, lentelių sudarymas ir braižymas".

2011-05-09 buvome Senosios muzikos ir šokių ansamblio „Banchetto musicale"teatralizuotame  koncerte RUOTA DI FORTŪNA. Tai Vilniaus legenda apie Žygimantą ir Barborą (Choreografė BARBARA SPARTI (Italija), programos scenarijaus autorės JŪRATĖ VIČIENĖ ir BIRUTĖ MAR.

Prieš 460 metų, gegužės 8 d., Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės mirtis nutraukė legendomis apipintą meilės istoriją su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu. Jokia kita valdovų pora Lietuvos istorijoje neturi tokios gilios ir įvairiopos istorinės atminties tradicijos. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilė vienas kitam žadino amžininkų nuostabą. Ji iki šiol tebėra istorikų domėjimosi tema.