Genealoginiai medžiai ir schemos

Vis daugiau ir daugiau asmenų pradeda domėtis savo genealoginėmis šaknimis.

Genealogija padeda prisiminti mūsų protėvius, jų asmenybių gerąsias savybes, gyvenimo pavyzdžius ir visą giminės paveldą. Artimuosiuose Rytuose svarbios knygos būdavo pradedamos pagrindinio herojaus genealogija.

Apie savo protėvius mes norime turėti kuo daugiau įvairių žinių, nes visada įdomu žinoti, kas jie tokie buvo, iš kur kilę, kur gyveno, ką veikė ir pan. Be to, įdomu, ar neesi giminingas kokiai nors žymiai asmenybei. Kita vertus, mūsų išvaizda, plaukų ir akių spalva, net gi ligos neatsiranda iš niekur.

Sode 2017

2017-08-24  Ech ta vasara, ir buvo, ir nebuvo. Labai lietinga, tik rugpjūtį buvo pora karštų dienų. Daržų laistyti beveik nereikėjo. Rudenėja ir štai pirmi voratinkliai ant mano sodo vartų žiūrint į kaimynų sodą.

2017-06-30 Pagaliau prinoko mano mylimiausia uoga - braškė. Pora dienų buvo siaubingos liūtys, tai kai kurios uogos net į žemę tiesiog įstumtos... Sode plaunu ir džiovinu. O viena braškė užaugo ypatinga...

2017-06-20 Apsigyveno varnėnai, augina šeimą, nors man rodos, viskas šiemet pavėluotai. Čirškia inkile, tėvai maitina, o vaikai išlindę iš inkilo išsižioję laukia, kol jiems įdės į burną. Ar nebūdavo tokiu laiku jau išskridę?

Šaltas vėlyvas pavasaris. Gegužės vidury šalnos (-8, -9 laipsniai naktimis) . Viskas vėluoja

2017-05-14 Varnėnai šiemet neapsigyveno. Pražydo tulpės

.djvu failai

Failų .djvu plėtinių skaitymas

Perinstaliavus Windows'us, reikėjo susitvarkyti du DjVu įskiepiais. Vienoje svetainėje naudoju djVu failus archyvinių metrikų suspaudimui. Redaktoriaus failą turėjau, tai lengvai ir įdiegiau. Pradėjau dirbti. Su įskiepiais naršyklei truputį privargau šį kartą.

Iš pradžių suradau DjVu įskiepį ir nepastebėjau, kad jis sukurtas Chromo naršyklei, - matyt neseniai.
Čia reikia tik atsisiųsti tokį, kuris tinka tavo kompiuteriui su 32 ar 64 bit'ų sistema.

Sode 2016 m.

Gruodžio 19 d. Vargšai obuoliai. Tupi sode po vatinėmis antklodėmis, uždangstyti, apkamšyti dėžėse namuke. Antklodės net suledijusios. Dalį nukėlėm į rūsį, bet ten greitai genda nuo drėgmės. Kambary laikosi gerai, bet bijome didelių šalčių. Šiek tiek šaltuko buvo, bet dar nepakenkė. Tempiam namo, valgom, bet jų tiek daug, kaip niekada nebuvo ir nebus. Kiek šiemet privirta, prikonservuota, prispausta, kiek išmesta ! Net komposto krūva su obuoliais buvo visai nuslinkusi rudenį. Įdomu, ką medžiai darys kitą rudenį? Tiesa, vieną nupjovėm, nes šakps rėmėsi į polietileninį šiltnamį.

Rugsėjo 21 d.

Rudenėja. Rugsėjo pirmoji pusė buvo labai šilta, nuo vidurio atšalo.

Stengiamės užbaigti darbus. Bulvės nukastos, braškės pasodintos, šiandien nuroviau burokus. Kovojame su obuoliais. Jų šiemet kaip niekad daug. Šiandien tris maišiukus nuvežėme į sulčių spaudyklą. Nukratėme Telisarę, nes aš jos valgyti nemėgstu. Išvažiavome iš sodo prieš keturias. Išvažiuojant pavyko labai gražią nuotrauką padaryti. Gaila, nepasižūrėjau formato, - nemėgstu kvadratinio.

Ir tikrai, atrodo vakaras arba naktis. O gal saulės užtemimas? Tiesiog nuotrauka daryta tiesiai prieš saulę.

Rugpjūčio28 d.

Paskutinės vasaros dienos net karštos, 28 - 30 laipsnių. Obuoliai: obuoliai džiovinti, obuoliai kompote, obuoliai sultyse, obuoliai uogienėse ir kiekvieną kartą po 10 kibirų į kompostą. Lūžta šakos, nebeįmanoma paremti. Žieminė saldinė obelis taip išsikerojo, kad šakos jau guli ant žemės, o neseniai po ja šašlyką kepėme.
Šiandien dar ir grybavome: ne kažin kas, nes miške sausa, rinkome raukšlėtuosius gudukus, taip vadinamus kalpokus, šiek tiek lenkiškų baravykų. Miške bevalgant prie mūsų drugelis pristojo, kur mes ten ir jis.

Rugpjūčio 6 d. Lyja ir lyja. Nors šiandien iki pietų davė padirbėti. Lydavo dažnai ir nesmarkiai, kad be apsaugos, trumpom rankovėm galima buvo dirbti. Šiltas lietus. Po pietų įsismarkavo kaip reikiant.

Nulūžo didžiulė šaka su obuoliais. Ant šiltnamio užkrito, gerai, kad dar visai nesuplėšė plėvelės. Nuėmiau česnakus, bet ir džiovinti nėra kur. Pasodintos naujos braškės. Labai gražiai užderėjo brokoliai, jau antrą valgome. Šiltnamyje auga nauja paprika - balerina, varpelis? Pasirodo, vadinasi "Sultono kepurė", Jolanta žiemą iš kažkur atnešė, pasiėmėm sėklų. Dar nenunokus.

Rugpjūčio 3 d. Suvalgėme 10 abrikosų, radome nukritusius. Tiek ir užderėjo. Gražiai nusispalvino, bet skonis šiaip sau. Mūsų saldūs obuoliukai, kurie dabar masiškai krenta, saldesni.

Liepos 31 d.

Gegužės 30 d. užplūdo karščiai, karštas buvo ir birželis. Liepa labai lietinga, bet šilta. Gera vasara. Nors rytoj jau rugpjūtis, sode labai žalia, nes visą liepą lyja ir arba šilta, arba karšta, Paprastai vasaros antrą pusę pradedu jausti, kai nuimu svogūnus. Bet jau džiovinu ir viskas dar labai vešlu.

Šiemet pirmą kartą užderėjo abrikosas. Mat pavasarį buvom nusprendę, kad rausim. Visame medyje gal 10 vaisių...Labai daug šilauogių ir ypač obuolių, - krenta sladinukai, valgome.

Balandžio 23 d.

     Šaltas pavasaris. Nieko negalime sėti. Važiuojame šiandien pasižiūrėti, nes poryt išvykstame dešimčiai dienų į Italiją ir Prancūziją. Vis dėlto pasodinau svogūnėlius. Mėnesio pradžioje išjungė namuose šildymą, bet  buvo priversti už savaitės vėl įjungti. Mums tai laimė... Šildo nedaug, reguliuoja, bet nors šalti radiatoriai nešaldo buto.

Balandžio 8 d.

     Šiandien antra diena sode. Šilta, gražu. Mūsų inkile apsigyveno špokai. Čirškia, šneka, kalena. Iš pradžių išsigandę mūsų, žiūri, kas čia bus, paskui aprimo. Nufotografavau telefonu. Smagu, jau kažką savo draugei nešioja, kažką randa ant kito medžio.

     Pasėjau gėles ir kopūstus. Žada dar atšalimą, todėl inspektą užklojau dar ir plėvele po stiklu. Dažnai, kai anksti pasėji, dygsta labai ilgai, o kitą kartą ir visai neišdygsta. O mes dar dešimčiai dienų išvažiuoti žadame - Italija, Prancūzija... Ravėjau braškes. Krokai baigia žydėti, greitai pražys hiacintai.
     Kaimynai iš rytų (Nijolė) antrą šunį įsigyjo. Toks mažas, piktas ir loja, loja, vis į mūsų puse... Šnauceris, bet be dokumentų... kai aš nueinu į kitą daržo puse, tai jis irgi bėga palei savo tvorą ir vėl loja. O jei pakalbink - tai dar daugiau. kai antrą kartą buvome, gal ir mažiau lojo, - matyt turės prie mūsų įprasti. Senąjįį šunį tankiai pamaitindavom, tai dabar elgiasi padoriau - žiūri ir laukia "gal ką atvežėm".